Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Meda (tikrieji vardas ir pavardė žinomi) pasakojo esanti įsitikinusi, kad bankai dabar griežtina paskolų išdavimą.
„Prieš mėnesį siūlė vieną sumą, o dabar ji sumažėjo net 15 tūkst. eurų. Tačiau mano finansinė padėtis nepasikeitė. Ar dėl palūkanų kilimo bankai griežčiau vertina mano pajamas?
Ko gero, šiuo metu būsto taip ir nepavyks nusipirkti. Juk nekilnojamo turto vystytojai nesutiks 15 tūkst. eurų nuolaidos padaryti“, – skundėsi moteris.
Anot jos, šiuo metu būstas tampa vis sunkiau įperkamas.
„Kainos išaugusios, už 100 tūkst. eurų Vilniuje jau beveik nieko nebegalima nusipirkti. O paskolą irgi sunku gauti. Teks taupyti ir būsto pirkimą atidėti dar keliems metams“, – svarstė Meda.
Skolinti privalo atsakingai
„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato tikino, kad suteikiant paskolą kiekvieno kliento situacija yra vertinama individualiai.
„Suteikiamos paskolos dydis gali priklausyti nuo įvairių veiksmų, pavyzdžiui, stabiliai gaunamų pajamų dydžio, turimų finansinių įsipareigojimų, kitų pastovių išlaidų, įkeičiamo bankui turto vertės, palūkanų normos dydžio. Taip pat svarbu įvertinti, kad įsipareigojimų mėnesinių įmokų dydis negali viršyti 40 proc. gaunamų pajamų sumos“, – vardijo specialistas.
Jis pastebėjo, kad didžioji dalis žmonių ima paskolą su kintamomis palūkanomis, o tai reiškia, kad pasirinkus šias palūkanas, kredito kaina jo mokėjimo laikotarpiu gali keistis.
„Nustatant kintamų palūkanų dydį, yra atsižvelgiama į du veiksnius: maržą ir EURIBOR (angl. European Interbank Offered Rate) rodiklį. Šiuo metu augant EURIBOR palūkanų bazei, didėja tiek turimų įsipareigojimų (jeigu tokių yra), tiek naujai suteikiamos paskolos mėnesio įmoka.
Šis veiksnys gali turėti įtakos banko suteikiamos paskolos dydžiui. Tačiau didelės įtakos tas neturi, kadangi būsto paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas, taigi ir klientai prisiimdami šią atsakomybę apgalvoja įvairius scenarijus ir rizikas“, – komentavo P. Ladziato.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu skolinimasis nemažėja ir bankas teikia paskolas kaip įprastai.
Gali išaugti ne tik palūkanos, bet ir būstas ar jo įrengimas
„Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė aiškino, kad kai klientas kreipiasi į banką norėdamas sužinoti, kokia galėtų būti maksimali būsto paskolos suma, vertinama ne tik jo finansinė būklė, bet ir kiti aspektai, susiję su norima paskola.
„Būsto paskolos mėnesio įmoka skaičiuojama įvertinant paskolos sumą, jos grąžinimo terminą, palūkanas bei mokėjimo metodą. Palūkanos sudaromos iš dviejų dalių – banko maržos ir EURIBOR, kurį klientas gali pasirinkti iš kelių variantų – 3 mėn., 6 mėn. arba 12 mėn., taip pat galima rinktis terminuotai nekintančias palūkanas laikotarpiui iki penkerių metų“, – komentavo specialistė.
Anot jos, remiantis šiais kriterijais galima išskirti dvi situacijas, kodėl sumažėjo gyventojams siūlomos sumos dydis.
„Jeigu nepasikeitė nei kliento finansinė situacija, nei kitos finansavimo sąlygos, tikėtina, kad didžiausią įtaką potencialiam paskolos dydžiui padarė kylantis EURIBOR. Kiekvieną kartą, kai klientas kreipiasi į banką ir yra vertinama jo finansinė padėtis, paskolos įmoka susiejama su tą dieną galiojančiu EURIBOR dydžiu.
Palūkanos turi labai didelę reikšmę apskaičiuojant galimos paskolos sumą – palūkanoms padidėjus vienu procentiniu punktu, galimos paskolos suma gali sumažėti nuo kelių tūkstančių iki net keliasdešimties tūkstančių eurų. Tad labai tikėtina, kad EURIBOR pakilimas turėjo tiesioginės įtakos kliento paskolos dydžiui“, – skaičiavo O. Kazanavičienė.
Taip pat ji apsvarstė ir kitą galimybę.
„Galima ir kita situacija – kliento finansinė būklė nesikeitė, bet pasikeitė kitos paskolos sąlygos. Pavyzdžiui, pasikeičia pradinio įnašo dydis. Klientas nusprendžia, kad vis dėlto negali skirti pradiniam įnašui tiek lėšų, kiek planavo anksčiau.
Arba gali padidėti išsirinkto būsto kaina – pradinė būsto kaina išauga ir tai tampa trikdžiu jį įsigyti. Išaugti gali ir rangos darbų kaina. Jeigu po pirminio vertinimo šių darbų kaina pasikeičia, žiūrima, ar klientas turi susitaupęs pakankamai nuosavų lėšų, kad galėtų užbaigti būsto įrengimą“, – priežastis vardijo banko atstovė.
Ji pastebėjo, kad paskolos dydį lemia ir išaugusios pragyvenimo išlaidos.
„Bankas turi atsižvelgti, kad klientas, paėmęs paskolą, kiekvieną mėnesį turėtų pakankamai lėšų pragyvenimo išlaidoms (maistui, transportui, komunaliniams mokesčiams ir pan.).
Šiuo metu „Luminor“ bankas, priėmęs sprendimą suteikti klientui būsto paskolą ir pateikdamas jam pasiūlymą nurodo, kokia būtų paskolos mėnesio įmoka, jeigu palūkanos padidėtų iki 8 proc. Tad klientams rekomenduojame atidžiai susipažinti su šiuo pasiūlymu ir prieš priimant galutinį sprendimą įsivertinti, ar išaugusi įmoka būtų priimtina jų biudžetui“, – komentavo O. Kazanavičienė.
Anot jos, bankas 2022-ųjų sausio – rugsėjo mėnesiais Lietuvoje suteikė būsto paskolų už daugiau nei 372 mln. eurų. Vidutinė paskolos suma šiuo laikotarpiu siekė maždaug 95 tūkst. eurų.
Skolinimo negriežtins?
SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė tikino, kad pats bankas keisti būsto paskolų sąlygų šiuo metu neplanuoja, jos išlieka tokios kaip ir įprastai, tačiau.
Anot jos, bankas atsižvelgdamas į Atsakingojo skolinimo reikalavimus, nuolat stebi, kaip šalyje kinta vidutinės išlaidos, kuriuos pastaruoju metu dėl infliacijos išaugo.
„Peržiūrėjęs vidutines išlaidas bankas vertina, kad klientai turės skirti daugiau pinigų vartojimui, tad dėl šios priežasties, kaip ir dėl kilusių EURIBOR palūkanų, gali kisti maksimali suteikiama būsto paskolos suma. Kilus klausimų dėl būsto paskolos sumos, visuomet rekomenduojame kreiptis į banko konsultantus.
Pernai vidutinė būsto paskolos suma išaugo penktadaliu, palyginti su 2021 metais, ir pasiekė beveik 92 tūkst. eurų. Pernai per devynis metų mėnesius išdavėme beveik 12 proc. daugiau paskolų, jei lygintume su analogišku pernai metų laikotarpiu. Paskutinį metų ketvirtį išduodamų paskolų augimo tempas lėtėjo, pastebime, kad dėl kylančių EURIBOR palūkanų ir ekonominio neapibrėžtumo, gyventojų lūkuriavimo, kaip toliau plėtosis NT rinka, pastaruoju metu sulaukiame ir mažiau būsto paskolų paraiškų“, – komentavo specialistė.
Bankai į skolininkus žiūri griežčiau?
Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Lukas Baliukonis atkreipė dėmesį, kad ketinantiems skolintis vertėtų žinoti, kad nuo perteklinio įsiskolinimo saugo Atsakingo skolinimo nuostatai, o maksimali galima pasiskolinti iš banko suma priklauso nuo kelių skirtingų veiksnių.
„Visų pirma pajamų dydžio ir jų tvarumo, pradinio įnašo, kitų turimų įsipareigojimų, paskolos trukmės ir palūkanų normos. Jei pastaroji padidėjo, kaip kad įvyko pastaraisiais mėnesiais, o pajamos ir kiti minėti rodikliai nepakito, tai galėjo mažinti galimą iš banko pasiskolinti sumą, ypač jei skolinamasi ties Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatyta riba, kai paskolos ir kitų įsipareigojimų įmokų suma neturėtų viršyti 40 proc. pajamų.
Kitaip tariant, jeigu numatoma vidutinė įmoka viršija Atsakingojo skolinimo nuostatuose numatytą 40 proc. ribą, tuomet siūlomos paskolos suma turi būti sumažinama tiek, kad įmokos ir pajamų santykis atitiktų reikalavimus. Tad šiuo atveju galėjo atsitikti taip, kad per mėnesį paaugęs EURIBOR nulėmė dalį mažesnės būsto paskolos sumos“, − komentavo ekonomistas.
Anot jo, spręsdami dėl būsto paskolos suteikimo ir jos dydžio kiekvienu individualiu atveju bankai vadovaujasi ir kitais papildomais rodikliais, todėl gali taikyti griežtesnius reikalavimus nei nurodyta Atsakingojo skolinimo nuostatuose.
„Pavyzdžiui, įtakos bankų sprendimams gali turėti ekonominė situacija ir prognozės, pasikeitusi skolininko situacija ir skolininko pažeidžiamumas augančioms palūkanų normoms.
Naujausia bankų ir kitų finansų įstaigų apklausa rodo, kad būsto paskolų standartai griežtėjo, t.y. kredito davėjai vidutiniškai buvo linkę taikyti griežtesnes sąlygas naujai suteiktoms paskoloms. Kita vertus, namų ūkių pateiktų ir atmestų naujų paskolų dalis, anot bankų, reikšmingai nepakito“, − sakė Lukas Baliukonis.
