O komandoms šiame sezone į arenas pritraukti gerbėjų sekėsi labai sunkiai.
180 reguliariojo sezono rungtynių šiemet sulaukė vidutiniškai 1866 žiūrovų. Tai bendrai yra 410 sirgalių mažiau, nei praėjusiais metais.
Vis tik, bendra statistika atrodo gražiau, nei ji atrodo žvelgiant į Lietuvos krepšinio grandus.
Štai Panevėžyje žmonės per nepilnus 12 mėnesių nuo krepšinio nutolo taip, kad į „Cido“ areną pažiūrėti „Lietkabelio“ namų rungtynių dabar atvyksta 53,7 proc. mažiau gerbėjų, nei praėjusiais metais – tai net 1908 sirgaliais mažesnis skaičius.
Viso į „Lietkabelio“ rungtynes šiemet ateina 1644 krepšinio aistruoliai, kai praėjusiais metais arenoje jų buvo vidutiniškai 3552.
Beveik tūkstantį realių gerbėjų (915) per nepilnus metus prarado ir antroje vietoje finišavęs Klaipėdos „Neptūnas“, pusę tūkstančio (544) sirgalių sezono metu neteko ir trečią vietą užėmęs Vilniaus „Rytas“.
Portalas tv3.lt susisiekė su „Lietkabelio“ ir LKL organizacijų atstovais bei stengėsi atsakyti į esminį klausimą – kur ir kodėl per metų laikotarpį iš arenų dingo liūto dalis žiūrovų.
„Ryto“ ir „Neptūno“ atstovai į skambučius neatsiliepė.
„Lietkabelio“ marketingo vadovas Lukas Grabauskas neslepia, kad žiūrovų skaičiai šiame sezone išties kelia didelį nerimą, o dėl ateities sprendimų jau yra pradėtas tyrimas ir apklausa.
„Darome vidinį tyrimą, apklausą, aiškinamės priežastis, kodėl lankomumas yra toks, kuris mūsų akivaizdžiai netenkina. Sirgaliai turi patys atsakyti, o mes konkrečias priežastis kol kas galime tik spėlioti“, – sakė L. Grabauskas.
Vis tik, Panevėžio klubo atstovas, atsakingas už reklamą ir jos tiesioginį auditorijos pasiekimą, tikina, kad prie akivaizdaus nuosmūkio veikiausiai prisidėjo ir brolių Lavrinovičių išvykimas.
„Be abejo, kad brolių fenomenas, kuris Panevėžyje buvo tikrai didelis, traukė žmones į areną. Pačios reklamos, galiu garantuoti, kad nesumažėjo. Jos sklaida taip pat rūpintasi tinkamai“, – dėstė „Lietkabelio“ marketingo vadovas.
Tiesa, LKL atstovas spaudai Šarūnas Mazalas tv3.lt pateikė kiek kitokią nuomonę.
Konkrečiai brolių Lavrinovičių išvykimas negali būti pagrindine priežastimi, nes jiems atvykus į Prienų „Skycop“, rungtynių lankomumas nė kiek nepadidėjo, o dar net ir sumažėjo.
„Žvaigždės komandose yra vienas iš, bet tikrai ne pagrindinis svertas. Jei žiūrėti brolių atvejį, tai jie dabar žaidžia Prienuose, bet lankomumas „Skycop“ rungtynėse nepadidėjo.
Jau kalbėjome ir su pačiu „Lietkabeliu“, jie sakė, kad daro tyrimą, sieks tą padėtį stabilizuoti“, – užtikrino Š. Mazalas.
LKL atstovas dėl mažėjančio žiūrovų skaičiaus arenose įvardija kitą, kiek artimesnį žmonėms aspektą. Tai – išaugusios bilietų kainos ir „2019-ųjų“ sindromas.
„Keliais eurais pabrango bilietai. Turbūt šalies žmonėms dar reikės laiko, kad priprastų prie išaugusių kainų. Taip pat anksčiau komandos įvairioms žmonių grupėms (vaikams ir t.t.) dalindavo bilietus nemokamai, o dabar dauguma to atsisakė, todėl ir žiūrovų automatiškai mažiau.
Keičiasi ir žmonių įpročiai. Dabar labai didelis augimas internetinių transliacijų, šiek tiek mažėja televizijos žiūrimumas.
Tai reiškia, kad žiūrovai vis labiau įpranta krepšinį žiūrėti bet kur, net ir per telefonus. Keičiasi laikai, keičiasi ir būdai, kaip žiūrėti krepšinį“, – dėstė Š. Mazalas.
Tiesa, vienu pagrindinių ir kertinių LKL dvikovų lankomumo akcentų pastaruosius metus tampa akivaizdi tendencija – žmonės nebeeina žiūrėti antrosios sezono pusės, 3 ir 4 rato varžybų.
„Šia tema labai daug yra kalbama, bet tam, kad tos kalbos turėtų vaisių, reikia turėti alternatyvų“, – kalbėdamas apie galimai per ilgą reguliarųjį sezoną ir per dažnai pasikartojančias tarpusavio dvikovas sakė „Lietkabelio“ atstovas L. Grabauskas.
Jam antrina ir LKL žiniasklaidos atstovas – pasak Š. Mazėčio, sumažinti tarpusavio rungtynių skaičių pavyktų tik tuo atveju, jei Lietuvoje turėtume ženkliai daugiau konkurencingo lygio komandų.
„Lygos formatas nesikeičia jau ilgą laikotarpį ir iki šiol niekam nekildavo problemų, bet dabar ir Eurolygos rungtynių daugiau, ir kitų tarptautinių turnyrų, kuriuose dalyvauja pusė LKL komandų.
Žmonėms galbūt nebėra įdomu žiūreti antrą sezono pusę, kuomet pasibaigusios aukščiausio lygio tarptautinės dvikovos.
LKL turi prisitaikyti prie tendencijų, bet yra labai daug dedamųjų, kurios neleidžia atlikti korekcijų čia ir dabar. Tai visų pirma yra konkurencingų komandų trūkumas, mes neturime 20 panašaus lygio krepšinio klubų, kuriais būtų galima kurti naują sistemą“, – pasakojo Š. Mazalas.
Kartu LKL turi ir savų įsipareigojimų transliuotojams, o komandos – rėmėjams.
Faktas, kad dabar maždaug 40-ies rungtynių sezoną sutrumpinus iki, pavyzdžiui, 30-ies, konkretiems klubams bus sunkiau pritraukti rėmimą ir netgi pačius krepšininkus, kurie veikiausiai nenorės žasiti komandoje, kurios sezonas baigtųsi dar neįpusėjus pavasariui.
Tiesa, ne visoms LKL komandoms šis sezonas žiūrovų atžvilgiu susiklostė nesėkmingai.
Pasvalio „Pieno Žvaigždės“ šiemet sulaukia vidutiniškai 103 gerbėjų daugiau nei praėjusiais metais, Kauno „Žalgirio“ rungtynėse apsilanko 23-imis fanais daugiau.
Kitų metų LKL sezono formatas jau patvirtintas – jis išliks nepakitęs.
