„Netektys visada ateina netikėtai, nelauktai. Tamsos skraiste apgaubtoje naktyje, 2024 m. kovo 27-ąją, kai žemė tyloje suklususi laukė pirmųjų pavasario spindulių, Lemtis uždarė gyvasties duris, privertusi nustoti plakti Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos direktorės Daivos Uzialienės širdį.
Vėjas užpūtė Gyvenimo žvakę Motinai, Moteriai, Mokytojai, priversdamas po sunkios ligos palikti žemiškąjį kelią. Ir nėra žemėje tokios jėgos, kuri galėtų vėl ją uždegti“, – rašoma pranešime.
Prisiminė jos gyvenimą
„Daiva Uzialienė gimė Švenčionėliuose 1961 m. balandžio 6 d. Į vienturtės savo dukters kraitį švenčionėliškiai Stanislava ir Alfonsas Žiliai sudėjo visa, kas gali būti geriausia: begalinę meilę, rūpestį, išsilavinimą, atsakomybės jausmą, pareigingumą ir pagrindinį palinkėjimą – būti sveikai bei ilgai ir laimingai gyventi.
1968 m. pradėjusi lankyti Švenčionėlių vidurinę mokyklą, 1979 m. gegužę rankose jau laikė brandos atestatą. Aukšti įvertinimai atvėrė kelius siekti ambicingų tikslų ir įgyti gerą išsilavinimą. Tais pačiais metais Daiva pasirinko istorijos studijas tuometiniame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute.
Studijų metai, nors ir reikalaujantys daug pastangų, linkę praeiti labai greitai. Ne išimtis tai buvo ir Daivai. 1984 m., baigusi studijas, grįžo į gimtuosius Švenčionėlius kaip jauna specialistė, istorijos mokytoja.
Prasidėjo mokytojos profesinis kelias Švenčionėlių I-oje vidurinėje mokykloje istorijos ir teisės mokytojos bei prailgintos dienos grupės auklėtojos pareigose. Nuo pat pirmųjų darbo dienų Daiva Uzialienė įsijungė į didelio ir kompetentingo Švenčionėlių I-osios vidurinės mokyklos pedagogų kolektyvo gyvenimą.
Jauną, žavią, komunikabilią kolegę, mokytoją netruko pamėgti ne tik kolegos, bet ypač mokiniai. Buvusių mokinių atsiliepimuose – nuoširdus bendravimas, pagarba jaunesniam ir vyresniam, gebėjimas perteikti istorijos žinias bei gyvenimo diktuotas patirtis taip, kad ir po daugelio metų jos gyventų mokinių atmintyje.
Ir padėka už tai, kad mokėjo įžvelgti ir auginti kiekvieno talentą, už geranoriškus patarimus, atkaklumą ir profesionalumą padedant atsiskleisti net patiems mažiausiems ir nedrąsiausiems. Už akimirkas, kai už perdėto paauglio pasitikėjimo buvo pamatyta jautri asmenybė, kai jis pasijuto esąs reikalingas ir suprastas.
Dėkojame šiandien ir už tai, kad išliko ištikima pašaukimui būti Mokytoja ir kiekvieną dieną pasitiko su didžiule atsakomybe, nes į Ją žiūrėjo didelis būrys smalsių ir tyrinėjančių jaunų akių. Dėkojame už tai, kad gyvenime sugebėjo svarbiausia – matyti širdimi“, – padėkas reiškia Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos bendruomenė.
Išreiškė užuojautą
„Pedagoginio darbo sėkmę apibūdino mokyklos bei rajono vadovų padėkos už nuoširdų, kūrybingą ir atsakingą darbą, už mokinių parengimą olimpiadoms, konkursams, už Lietuvos valstybingumo istorinės atminties išsaugojimą, už jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymą, įtvirtinant žinias apie istoriškai svarbias Lietuvos laisvei ir Nepriklausomybei datas.
Metodinio darbo sėkmės įvertinime – įgytos istorijos vyresniojo mokytojo bei mokytojo metodininko kvalifikacinės kategorijos.
Čia, Švenčionėliuose, sukūrus šeimą kartu su vyru Vytautu užaugintos dukros Rūta ir Lina. Rūpestį, lig šiol skirtą mokiniams, auklėtiniams, jau teko dalintis su meile šeimai.
2000 m. įsteigtoje Švenčionėlių gimnazijoje Daiva Uzialienė tęsė darbą istorijos mokytoja, o 2020 m. reorganizavus Švenčionėliuose mokymo įstaigas į Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnaziją, Daiva Uzialienė paskiriama dirbti naujos mokymo įstaigos direktore.
Su begaline meile ir atsakomybe – darbo pradžia naujose pareigose. Netausojant jėgų, negailint savęs, nuolat rūpinantis mokyklos gyvenimu, bendruomenės lūkesčiais. Stengiantis kiekvieną pakelti, uždegti noru, kiekviename atrasti gėrio pradų.
Visada susitelkusi ir principinga – širdies ir kultūros žmogus, vadovė, kūrėja, mylinti ir mylima, gerbianti ir gerbiama, ištikima kolegė, bičiulė, savo rūpesčiu kitus sušildanti.
Išėjo... Bet kartu ir liko: atmintyje ir širdyse. Nustojusi plakti širdis paukščiu pakilo į Dausas, amžiams užsimerkė viską matančios akys... Klastinga liga, žeidusi kūną, atėmė viltį dar kartą ištiesti rankas į saulę, žydrą dangų, sulaukti svaigaus sodų žydėjimo, dar vieno rugsėjo, birželio...
Dar kartą pajusti, kaip almantis pasaulis ruošiasi prisikėlimui: pražys žibuoklės, šilagėlės, paukščiai sugrįš, visa, kas gyva, kelsis gyvenimui... Viskas paliko už lemties užvertų durų. Brandžiam gyvenimui atsivėrusi širdis nurimo...
Gyva liko Jos prasmingo gyvenimo garbė. Liko nebaigti darbai, neišsipildžiusių svajonių vainikai. Dar liko dalis neišgyvento gyvenimo ir didelės širdies neišmylėta meilė... Gražios mintys ir idėjos palieka gyviesiems, jos ilgai gyvens artimųjų, kolegų ir mokinių atmintyje.
Netekome gero Žmogaus, Motinos, Mokytojos, Vadovės, Kolegės, Draugės.
Giliu liūdesiu dalijamės su šeima: vyru Vytautu, netekusiu savosios Saulės, dukromis Rūta ir Lina, vaikaičiais, netekusiais savojo Žemės Angelo. Nuoširdžiai Juos užjaučiame.
Ramaus ir jaukaus poilsio, brangi Vadove, Kolege, Mokytoja. Tebūnie Tau lengva gimtųjų Švenčionėlių žemė ir svetingi dangaus angelai“, – užuojautą išreiškė Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos bendruomenė.
