Nors šalies ligoninių ir poliklininkų durys apklijuotos lipdukais, bylojančiais, kad medikai neima kyšių – realybė visgi yra kitokia. „Transparency International“ pasaulinis korupcijos barometras rodo, kad beveik penktadalis pacientų davė kyšį medikams valstybinėse klinikose ar ligoninėse, o ketvirtadalis bent kartą pasinaudojo turimais ryšiais. Apie kyšius medikams prabyla ir patys gyventojai.
„Senu papratimu, taip buvome pripratę. Anksčiau tris rublius duodavai, biuletenį gaudavai“, – sako gyventojas
„Dar kyšio aš Lietuvoje nedaviau. Bet kitąkart jaučiu, kad šitą dalyką reikia daryti per pinigus. Jaučiu“, – teigia kitas.
Lietuvoje pacientai kyšiams kasmet išleidžia didžiules sumas – apie keliasdešimt milijonų eurų. Vienetinis kyšis gydytojui vidutiniškai siekia apie 50 eurų. O Pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, kyšininkavimo sveikatos apsaugoje lygis Lietuvoje – vienas aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Vienintelė šalis, kurioje kyšininkavimas sveikatos apsaugos sistemoje yra didesnis nei Lietuvoje – tai Rumunija.
„Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Murovjovas teigia: „Jei atsikratytume kyšininkavimo sveikatos apsaugoje, atrodytume kaip mūsų kaimynai – Danija, Suomija, ta pati Estija, kuri nebeduoda kyšių. Tai yra ko mes turime siekti, nes kyšininkavimas – tarybinis palikimas.“
Tiesa, Medikų Sąjūdis tokiais kyšių mastais Lietuvoje nesistebi ir tikina, kad iš tiesų šie skaičiai dar didesni. Patys medikai teisinasi, kad kyšius jiems tenka imti dėl mažų atlyginimų – esą reikia išlaikyti šeimą, mažus vaikus. O tam, kad užsidirbtų papildomus kelis šimtus eurų medikai aukoja savo savaitgalius, važiuoja į naktinius budėjimus.
Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė sako: „Medikai bijo keisti savo situaciją, nes praradę pajamas nelegalias jie pablogins savo gyvenimo kokybę. Turime suprasti, kad medikas, kuris mokėsi 12 metų, jo atsakomybė darbo gerokai aukštesni, reikalavimai gerokai didesni. O algos mažesnės nei plytelių klojėjo, statybininko, vairuotojo.“
Ministerija pripažįsta, kad proveržio kovoje su korupcija sveikatos apsaugos sistemoje nėra. Tiesa, dar šiemet sveikatos apsaugos ministerija žada svarstyti ir medikų algų didinimo klausimą.
„Atlyginimų klausimas yra šiuo metu sprendžiamas ir šakos kolektyvinės sutarties derybose, ten ir būtų apspręstas visų sveikatos priežiūros darbuotojų užmokestis“, – sako ministro patarėja Eglė Butkevičienė.
Gydytojai atšauna, kad atlyginimų kėlimas turi būti ne tik simbolinis.
Asociacijos vadovė Neringa Čiakienė teigia: „Ne kartą buvo kalbama apie 3000 eurų gydytojui ir 1500 eurų slaugytojai.“
Pasak jaunųjų medikų organizacijos, kyšių davimas ypač suaktyvėjo per pandemiją, kai žmonės negalėjo prisiskambinti gydytojams. Tad iš nevilties, siūlydami jiems pinigus, pacientai kaip įmanydami bandydavo patekti pas gydytojus.
„Pandemija gerokai pablogino prieinamumą paslaugų, nukentėjo ir patys gydytojai, tiek finansiškai, nebuvo jų arba vietoje. Natūralu, kad ir pacientai iš nevilties ieškojo kitų būdų, kaip pakliūti pas gydytoją ir gauti paslaugą“, – sako jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė sako, kad sunkūs pacientai, esantys kritinėje situacijoje, yra labiau linkę duoti kyšį. Taip pat yra yra ir tokių atvejų, kai pinigų iš pačių pacientų reikalauja ir medikai.
„Kas ketvirtas pacientas teigė, kad per pastaruosius metus iš jo reikalavo kyšio respublikinėse ligoninėse ir klinikose. O jeigu gydytojas bendrauja su pacientu, užmezga ryšį, tai ir to noro papildomai kažką sumokėti nėra. 2016 m. – 24 proc.“, – sako N. Čiakienė.
Tiesa, per ketverius metus bendras kyšininkavimo lygis viešajame sektoriuje Lietuvoje sumažėjo septyniais procentais. Šiuo metu aukščiausias kyšininkavimo lygis Europos Sąjungoje – Rumunijoje (20 proc.), Bulgarijoje – 19 proc. Vengrijoje ir Lietuvoje – 17 proc.
O mažiausias – Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje – vos po vieną procentą. Europos Sąjungos vidurkis – septyni procentai. Pasak premjerės, korupcijai turi būti taikoma nulinė tolerancija.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė sako: „Labai svarbu, kad politikai savo elgesiu, savo veiksmais labai aiškiai demonstruotų, kad yra nulinė tolerancija korupcijos atvejams ir jei jie iškyla, niekas nieko nedengia ir negina.“
Pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvoje fiksuojamas kyšininkavimas ir valstybinėse įstaigose.
Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė: „Tai 19 procentų – didžiausia kyšininkavimo patirtis sveikatos apsaugos srityje, o kitas didžiausias procentas – tai valstybinėse įstaigose išduodant leidimus.“
Tiesa, naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvoje tris kartus daugiau gyventojų nei prieš ketverius metus palankiai vertina valdžios darbą sprendžiant korupcijos problemą. Taip pat kas trečias gyventojas mano, jog per pastaruosius metus korupcijos lygis sumažėjo.
