Minint Liublino unijos 440-ąsias metines, liepos 1-ąją pagrindinėse iškilmėse Liublino mieste Lenkijoje laukiama Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos prezidentų, kitų aukštųjų svečių.
Pagal iškilmių organizatorių paskelbtą programą, trečiadienio rytą į Liubliną atvykusius svečius pasitiks šio miesto valdžia ir Liublino arkivyskupas, vėliau svečiai vyks į Liublino arkikatedrą, kurioje bus aukojamos ekumeninės mišios. Prezidentai lankysis Liublino arkikatedros koplyčioje ir lobyne.
Vėliau iškilmių dalyviai vyks į Liublino katalikiškąjį Jono Pauliaus II universitetą, kuriame garbiems svečiams iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Ukrainos bus suteikiami šio universiteto Garbės daktaro vardai, bus atidengta atminimo lenta "Nuo Liublino unijos iki Europos Sąjungos".
Po iškilmingų pietų svečiai vyks į Lietuvių aikštę, kur stebės riterių pasirodymus, to meto politikų posėdžių ir Liublino unijos pasirašymo akto inscenizaciją. Prie Liublino unijos paminklo iškilmėse dalyvausiantys šalių vadovai sakys kalbas, padės gėlių, vyks Lenkijos armijos garbės kuopos paradas.
Vakarop rengiamoje iškilmingoje eisenoje į Liublino pilį dalyvaus riteriai, žonglieriai, trimitininkai. Iškilmėse Liublino pilyje svečius sveikins Liublino miesto valdžia, šventinę kalbą sakys Lenkijos Prezidentas Lechas Kačinskis (Lech Kaczynski), bus įteikiami valstybiniai apdovanojimai ir pasirašoma bendra deklaracija. Liublino pilyje yra saugomas garsusis J. Mateikos paveikslas "Liublino unija", svečiai aplankys ir garsiąją Švč. Trejybės koplyčią, kurios freskose yra išlikęs vienintelis autentiškas Lenkijos karaliaus Jogailos atvaizdas.
Po iškilmingos vakarienės svečiai vyks į Demblino oro uostą, o Liublino senamiestyje tęsis vyks artistų ir meno kolektyvų iš Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos pasirodymai.
Liublino unija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos buvo sudaryta 1569 metų liepos 1 dieną Liublino mieste, o karaliaus Žygimanto Augusto patvirtinta liepos 4 dieną.
Liublino unijos akte buvo skelbiama, kad LDK ir Lenkijos karalystė susijungia į federacinę valstybę - Abiejų Tautų Respubliką, kuri turi vieną vadovą, renkamą visų Lenkijos ir Lietuvos bajorų luomų Lenkijoje ir karūnuojamą Krokuvoje. Taip pat Liublino unija įteisino Abiejų Tautų Respublikoje vieną seimą ir vieną senatą ir tai, kad visi vidaus ir užsienio politikos klausimai bus sprendžiami bendrame seime. Abiejų šalių bajorams leista visoje Respublikoje įsigyti dvarų, tarnybų, keisti gyvenamąją vietą.
Liublino unijos akto originalas yra atvežtas į Vilnių ir bus pristatomas parodoje "Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose" Taikomosios dailės muziejuje. Šią ir kitas tarptautines parodas, skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui, liepos 5-ąją atidarys Lietuvos ir Lenkijos prezidentai.
Šių metų rudenį į Vilnių rengiamasi atvežti garsųjį Jano Mateikos (Jan Matejko) paveikslą "Liublino unija", kuris pusę metų bus eksponuojamas Taikomosios dailės muziejuje. Vieną iš garsiausių savo paveikslų "Liublino unija" J. Mateika nutapė 1869 metais, minint unijos 300-ąsias metines.
