Taikomosios dailės muziejuje (TDM) Vilniuje trečiadienį duris atvers tarptautinė paroda "Liublino unija ir jos epocha Jano Matejkos kūryboje". Didžiausia renginio sensacija - į Lietuvą atgabentas J.Matejkos paveikslas "Liublino unija".
Praėjusį antradienį, prieš pat vidurnaktį, į Vilnių specialiuoju transportu iš Lenkijos buvo atgabenta istorizmo dailininko J.Matejkos (1838-1893) monumentali drobė "Liublino unija" ir kiti šio autoriaus kūriniai.
Paveikslas "Liublino unija" buvo nutapytas 1869-aisiais, minint istorinės datos 300-ąsias metines. Jis vaizduoja lemtingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės istorijos įvykį - Liublino unijos sudarymą (1569 metų liepos 1-ąją), po kurio susikūrė ir iki 1795 metų gyvavo konfederacinė valstybė - Abiejų Tautų Respublika. Drobėje dailininkas įamžino priesaikos šiai unijai akimirką. Lietuvos ir Lenkijos valdovą Žygimantą Augustą (jis pavaizduotas paveikslo centre) renesansinėje Liublino pilies menėje supa žymūs to meto Lietuvos veikėjai: Vilniaus universiteto įkūrėjas vyskupas Valerijonas Protasevičius, Lietuvos didysis maršalka ir Žemaitijos seniūnas Jonas Chodkevičius. Lietuvos didįjį etmoną ir kanclerį, Vilniaus vaivadą Mikalojų Radvilą Rudąjį, kuris vienintelis nepasirašė sutarties, dailininkas pavaizdavo klūpantį su ištrauktu kardu.
Tapo ordino kavalieriumi
"Paveikslas priklauso Varšuvos nacionaliniam muziejui, tačiau į Vilnių atkeliauja iš Liublino, kur jau kelerius dešimtmečius yra eksponuojamas Žygimanto Augusto pilyje. Šią vasarą Liubline vyko abiem šalims svarbią istorijos datą menantys renginiai", - LŽ sakė vilniškės parodos kuratorius Marijus Uzorka. Paveikslo draudimas Lietuvai nieko nekainavo. Visas išlaidas dengė Varšuvoje veikiantis Adomo Mickevičiaus institutas Lenkijos kultūros ir paveldo ministerijos lėšomis. M.Uzorka negalėjo tiksliai pasakyti, kokia buvo draudimo suma. Jo manymu, apie 12-13 mln. zlotų.
Paveikslas "Liublino unija" yra pripažintas vienu geriausių dailininko darbų. Už jį J.Matejka 1870 metais buvo apdovanotas Prancūzijos "Garbės legiono" ordinu. Per Antrąjį pasaulinį karą paveikslą buvo pagrobę naciai, po karo jis buvo rastas viename Lenkijos kalnų kaimelyje kartu su kitais dviem J.Matejkos paveikslais.
Naujas įrėminimas
2009-ųjų pavasarį "Liublino uniją" restauravo Varšuvos nacionalinio muziejaus specialistai. Kaip ir 1999-aisiais Vilniuje rodytas J.Matejkos paveikslas "Žalgirio mūšis", šis kūrinys buvo gabenamas apvyniotas ant ritinio, specialiame konteineryje. Vilniuje drobė bus užtempta ant naujo porėmio. Varšuvos muziejaus specialistai tvirtino, kad tai naujos kartos porėmis, pagamintas iš aliuminio ir atsparus temperatūros kaitai. Lenkų meistrai specialiai šiai parodai padirbdino ir naują medinį paveikslo rėmą, kuris vėliau bus paauksuotas.
Siužetai visiems
Lietuvoje Liublino unija vertinama prieštaringai. Tačiau parodos rengėjai nemano, kad patriotiškai nusiteikę lietuviai ignoruotų parodą. "Paroda gausi, kūrinių yra gana įvairių. Tad kiekvienas istorijos ir kultūros mėgėjas atras sau mielesnių, artimesnių siužetų", - sakė parodos kuratorius. Šalia didžiojo paveikslo bus rodomi J.Matejkos eskizai, sukurti ruošiantis tapyti monumentalią drobę, taip pat kiti dailininko kūriniai, skirti XVI a. Lietuvos ir Lenkijos istorijai. Vienas įdomiausių ir savo tema tiesiogiai su Vilniumi susijusių paveikslų - "Žygimantas Augustas su Barbora Radvilaite Radvilų rūmuose Vilniuje". Varšuvos nacionalinis muziejus parodai paskolino vienuolika, o Krokuvos nacionalinis muziejus - devynis J.Matejkos kūrinius. Be to, muziejaus žiūrovai galės išvysti septynias faksimiles tų kūrinių, kurių originalų negalėta atvežti.
Mindaugas KLUSAS
