Marius Eidukonis
Namų ūkių finansinė padėtis 2014 metų pirmąjį ketvirtį buvo geresnė, palyginti su 2013 metų pradžia: ūgtelėjo vidutinis darbo užmokestis į rankas, sumažėjo šildymo išlaidos. Statistika rodo, kad namų ūkiai dėl mažesnių išlaidų netikėtai sutaupytų lėšų piniginėse neužlaiko. Taip pat yra požymių, kad kai kurie žmonės jau iš anksto „savarankiškai įsiveda“ eurą.
Daugiau pinigų
„Dėsninga, kad pirmasis metų ketvirtis namų ūkiams dažniausiai būna vienas sudėtingesnių finansiškai. Pirmiausia todėl, kad tenka atriekti didesnę dalį pajamų šildymo sąskaitoms. Vis dėlto ši žiema buvo ne tokia šalta ir gerokai trumpesnė, be to, pastebimai mažėjo šildymo kainos. Tai lėmė, kad namų ūkiai, palyginti su praėjusių metų pirmais mėnesiais, galėjo sutaupyti apie penktadalį šildymui skirto biudžeto“, – sako Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Pasak J.Varanauskienės, paanalizavus gyventojų finansinę elgseną, matyti, kad sutaupytas lėšas jie skyrė vartojimo reikmėms. „Matyti, kad, mažėjant pirmo būtinumo prekių kainoms, daugiau nuperkama ne pirmo būtinumo prekių. Be to, yra ir kitų vartojimą skatinančių veiksnių – rinkoje ir toliau mokamos menkos indėlių palūkanos, gerėja gyventojų lūkesčiai dėl didesnių pajamų. Kai kam laukiamas euras taip pat yra priežastis keisti finansinę elgseną“, – teigia J.Varanauskienė.
Naujas pastebimas reiškinys, pasak finansų ekspertės, – grynųjų pinigų mažėjimas. Preliminariais SEB banko skaičiavimais, šių metų pradžioje vienam namų ūkių litui, laikomam finansų institucijų indėlių sąskaitose, teko maždaug 21 centas, laikomas grynaisiais pinigais. Pernai ir užpernai buvo maždaug 23 centų, tenkančių vienam litui, santykis. „Šis naujas grynųjų pinigų mažėjimo reiškinys gali būti aiškinamas dvejopai. Pirma, gyventojai pamažu įpranta dažniau atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Antra, kai kurie žmonės jau keičia grynaisiais turimas litų santaupas į eurus. Pastarasis momentas šiuo metu yra gal net labiau lemiantis, nes, mažėjant grynųjų pinigų, indėlių nedaugėja“, – sako ekspertė.
Skuba keisti
Pasak J.Varanauskienės, ne visų žmonių noras jau dabar santaupas grynaisiais keisti į eurus yra finansiškai pagrįstas, nes litai į eurus šiuo metu keičiami dar komerciniu kursu, be to, taikomas valiutos keitimo mokestis. Kita vertus, kitų su euro įvedimu susijusių gyventojų elgsenos požymių rinkoje kol kas nepastebima. Didžioji dalis (78 proc.) santaupų finansų institucijose tebelaikoma litais, o būsto paskolų ir iki šiol buvo išduodama daugiau eurais.
„Akivaizdu, kad gyventojams, jau pradėjusiems ruoštis euro įvedimui, daugiausia rūpesčių kelia grynieji pinigai. Ir nors šiuo metu gyventojai neskuba turimų santaupų litais nešti į finansų institucijas ir dėti indėlių, metų pabaigoje turėtų padaugėti žmonių, kurie taip padarys, kad lėšos sausio 1-ąją automatiškai virstų eurais be jokių papildomų mokesčių“, – sako J.Varanauskienė.
Kad žmonėms neverta skubėti keisti litų į eurus, pabrėžia ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. „Norėčiau pasakyti žmonėms, kad jie nepultų dabar keisti litų į eurus, nes, tai darant dabar, reikės mokėti keitimo mokestį. Po sausio 1 d. tai bus daroma nemokamai. Pats paprasčiausias dalykas – padėti litus į sąskaitas, kuriose pinigai bus konvertuojami automatiškai. Laikas visiems yra brangus, tikrai neverta gaišti laiko stovint eilėse“, – sako centrinio banko vadovas.
Jau anksčiau Lietuvos banko valdybos narė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad pastebimas pinigų keitimo suaktyvėjimas.
„Bankų sąskaitose esantys litai, paskolos, indėliai bus automatiškai perskaičiuojami į eurus. Gyventojams nereikės dėl to eiti į banką, persirašyti sutartis“, – pabrėžia V. Vasiliauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad lietuviškais eurais bus galima be jokių trukdžių atsiskaityti visose euro zonos valstybėse. Be to, bus galima laisvai naudoti ir anksčiau įsigytus eurus, nes eurams nėra jokio galiojimo termino.
„Reikia visiems turėti omenyje, kad grynieji litai, esantys piniginėse ar laikomi namuose, bus keičiami tik tose vietose, kurias nurodys Lietuvos bankas. Jie tikrai nebus keičiami gatvėse, todėl nereikia susivilioti „geradarių“ siūlymais pinigus pakeisti namuose. Prašome apie tokius žmones pranešti policijai“, – pabrėžė centrinio banko vadovas.
Keis nemokamai
Pasak V.Vasiliausko, turintieji paskolas litais su fiksuotomis palūkanomis ir toliau mokės tokio dydžio įmokas, kokias mokėjo iki euro įvedimo, kol pasibaigs fiksuotų palūkanų laikotarpis. „Paskolų palūkanos susideda iš dviejų dalių: banko maržos ir bazinės palūkanų normos litais (VILIBOR) arba eurais (EURIBOR). Įvedus eurą, vyksta automatinis perskaičiavimas, o VILIBOR keičia EURIBOR. Gali būti palūkanų sumažėjimas vien dėl VILIBOR pasikeitimo į EURIBOR“, – aiškina jis. Tiesa, pokytis neturėtų būti labai didelis, nes šiuo metu pusės metų VILIBOR yra 0,48 proc., o EURIBOR – 0,386 proc.
„Paskolos litais virs paskolomis eurais su tomis pačiomis fiksuotomis palūkanomis. Galimybė tartis iš naujo su banku bus, kai pasibaigs fiksacijos periodas“, – aiškina Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Pasak V.Vasiliausko, nors prieš įvedant eurą Latvijoje žmonės nuogąstavo, kad gyventojai nuskurs ir kone badaus, tačiau tokios prognozės nepasitvirtino. Dvi savaites po euro įvedimo gyventojai galės atsiskaityti ir litais, ir eurais, tačiau pardavėjai grąžą atiduos eurais. „Visų prašyčiau prekybos vietų nepadaryti keitimo punktais. Latvijos pavyzdys rodo, kad virsmas, kai nacionalinė valiuta nebėra dominuojanti atsiskaitymuose, būna maždaug 10 dieną po euro įvedimo“, – sakė jis.
Lietuvos bankas skaičiavimais, euro įvedimas šalyje kainas padidina maždaug 0,2–0,3 proc. Galutinio sprendimo dėl prisijungimo prie euro Lietuva laukia liepos 23 d., kai vyks ES bendrųjų reikalų taryba. Tada bus paskelbtas ir litų keitimo į eurus kursas. Manoma, kad jis bus toks, koks dabar – 3,4528 Lt už vieną eurą.
Lietuvos bankas litus į eurus nemokamai keis neribotą laiką ir neribodamas sumos savo kasose Vilniuje ir Kaune, visi komerciniai bankai tai darys pusę metų, vėliau dar pusę metų šią paslaugą teiks tik kai kuriuose skyriuose.
Vėliau dar pusę metų pinigai nemokamai bus keičiami kai kuriuose komercinių bankų padaliniuose. Nemokamai litus į eurus 60 dienų keis ir „Lietuvos paštas“. Prie nemokamo pinigų keitimo prisijungti žada ir kai kurios kredito unijos. Lietuvos banko duomenimis, grynaisiais Lietuvoje laikoma apie 11 mlrd. litų.
