Lietuviškas palydovas „Lituanica-SAT1“ įdėtas į transportavimo dėžę su policijos palyda iš LRT iškeliavo į Vilniaus oro uostą. Kita palydovo stotelė – JAV, kur jis bus perduotas NASA ir raketa išsiųstas į Žemės orbitą.
10 cm dydžio kubas, padengtas saulės elementais, apie šešis mėnesius skries 400 km aukštyje ir ne tik atliks eksperimentus, bet ir siųs radijo signalą, kurį galės išgirsti ir mėgėjišką radijo imtuvą turintys Lietuvos gyventojai.
Palydovą į transportavimo dėžę tiesioginės transliacijos per LRT televiziją metu įdėjo jo kūrėjai Vytenis Buzas ir Laurynas Mačiulis. Kol kas iš palydovo kyšo raudona įspėjamuoju užrašu paženklinta juosta. Ji pritvirtinta prie skirtuko, užtikrinančio, kad palydovo įranga negaus maitinimo ir neįsijungs per anksti. Skirtukas bus pašalintas tik „Lituanica-SAT1“ iškėlus į kosmosą.
Pasak L. Mačiulio, orbitoje „Lituanica-SAT1“ fotografuos, matuos judėjimą apie savo masės centrą, seks, kaip veikia atšiaurios sąlygos, stebės, ar užtenka energijos išgyventi orbitoje.
Tačiau, palydovo kūrėjo nuomone, pats įdomiausias ir žmonėms prieinamas eksperimentas – radijo retransliatoriaus išbandymas. „Tai įrenginys, kuris kosmose leis palydovu naudotis kaip mobilia retransliacijos stotimi ir ne tik patiems pabandyti pasiųsti žinutę į palydovą ar išgirsti ją iš kosmoso, bet ir išgirsti pirmą lietuvių pasisveikinimą iš kosmoso, kai retransliatorius bus įjungtas“, – LRT radijui sakė jis.
Anot L. Mačiulio, pirmoji žinutė iš kosmoso (Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės linkėjimas) turėtų nuskambėti, kai palydovas skries virš Lietuvos. Projekto autoriai kol kas negali pasakyti, kada tai bus, nes reikia sužinoti NASA planą. „Tuomet, paleidus palydovą, kai tik jis jau bus pasirengęs užmegzti abipusį ryšį su Žemės stotimi Lietuvoje, bus aktyvuotas radijo retransliatorius, pasisveikinsiantis su visu pasauliu“, – sako L. Mačiulis.
Kelionė kosmose truks maždaug šešis mėnesius. L. Mačiulio teigimu palydovo judėjimas bus nevaldomas.
„Jis taps dangaus kūnu, kuris skries savo orbita ir šiek tiek nuspėjamai judės apie masės centrą, nes bus stabilizuotas naudojantis magnetiniu Žemės lauku. O eksperimentai bus valdomi iš Žemės radijo ryšiu, – aiškina mokslininkas. – Bet jie bus valdomi tik iš Lietuvos. Tai reiškia, kad tik tuomet, kai skries virš Lietuvos, palydovas bus mums pasiekiamas ir tik per tas 6–7 minutes galėsime siųsti komandas ir su juo bendrauti.“
„Lituanica-SAT1“ kosmose turėtų padaryti ir pirmą lietuvišką nuotrauką. L. Mačiulis sako, kad tai irgi simbolinis eksperimentas: „Tai dar didesnis iššūkis, nes tokio dydžio palydovo resursai labai riboti, taigi atsisiųsti nuotrauką, tokiu greičiu skrendant kosmose, bus gana sudėtinga.“
Daugiau kaip 80 proc. palydovo įrangos pagaminta Lietuvoje, o patį palydovą kūrė 30 įvairių sričių specialistų. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) prodekanas dr. Linas Bukauskas mano, kad tai mokslo ir verslo bendradarbiavimo triumfas, ir tikisi, kad bendradarbiavimas tęsis bei bus vykdomi kiti projektai.
„Lituanica-SAT1“ nekelia labai didelių mokslinių ambicijų. Projektas daugiau galimybių patikrinimo misija. Tai reiškia, kad bus sukurta platforma, kuri galės būti panaudota vėlesnėse misijose“, – sako L. Bukauskas.
Prieš patekdamas į NASA mokslininkų rankas „Lituanica-SAT1“ nukeliaus į privačią kompaniją tarpininkę. Ten bus atliktas galutinis mechaninis ir elektrinis patikrinimas. „Tikimės, kad testai bus sėkmingi ir po jų palydovas bus perduotas NASA. Tada NASA palydovą patalpins į raketą ir liks tik kelionė į kosmosą“, – sako L. Mačiulis.
