Pažymima, kad mėnesio pabaigoje vėjo gamyba pasiekė naują valandinį rekordą – 1216 MW. Bendrovės teigimu, didelė vėjo elektrinių generacija leido sušvelninti regione vykusių elektrinių ir jungčių remontų įtaką elektros kainoms.
Skaičiuojama, kad spalio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 91,5 Eur / MWh. Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus eksperto Andriaus Maneikio, daugiausia įtakos elektros kainų pokyčiams turėjo padidėjusi vėjo gamyba, perpus sumažėjusi saulės elektrinių generacija ir kasmetiniai „NordBalt“ jungties bei šiluminių elektrinių remontai regione.
„Praėjusį mėnesį Lietuvoje daugiausia elektros energijos vėl gamino vėjo jėgainės, jų gamyba siekė 281 GWh ir sudarė maždaug pusę visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Nors pirmoje mėnesio pusėje vėjo elektrinių generacija buvo nedidelė, įpusėjus spaliui Lietuvoje įsivyravo itin vėjuoti orai. Spalio 20 d. vidutinė elektros kaina pasiekė 2,6 Eur / MWh ir buvo antra žemiausia per visą istoriją, o paskutinę mėnesio dieną pasiektas naujas valandinis vėjo jėgainių gamybos rekordas – 1216 MW. Vėjuoti orai pasitaikė pačiu laiku, nes ketvirtą spalio savaitę buvo vykdomas planinis Lietuvos–Švedijos „NordBalt“ jungties remontas. Didelė vietinė vėjo elektrinių gamyba leido iš dalies pakeisti pigų importą iš Švedijos, kuris remonto metu buvo nepasiekiamas“, – teigė A. Maneikis.
Pranešama, kad kitose Baltijos šalyse elektros kainos buvo tokios pat kaip ir Lietuvoje. Kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina buvo didžiausia Baltijos jūros regione – 103,4 Eur / MWh. Labiausiai elektros kaina sumažėjo Suomijoje. Čia ji smuko 27 proc., nuo 56 Eur / MWh iki 40,7 Eur / MWh. O pačios mažiausios kainos buvo Švedijos ir Norvegijos šiaurinėse zonose, ten jos nesiekė net 12 Eur / MWh.
„Litgrid“ duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1022 GWh. Tai 6 proc. daugiau nei rugsėjo mėnesį.
Pastebima, kad bendrai Lietuvoje per spalį buvo pagaminta 603 GWh elektros energijos – 2 proc. daugiau nei mėnesį prieš tai, kai generacija siekė 591 GWh. Pranešama, kad vietos elektrinės spalį užtikrino 59 proc. šalies elektros energijos suvartojimo.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, aiškėja, kad vėjo jėgainės spalį pagamino apie 47 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija per mėnesį išaugo 22 proc. nuo 230 GWh iki 281 GWh. Saulės elektrinių gamyba sumažėjo 49 proc. ir siekė 81 GWh. Hidroelektrinių generacija išaugo 11 proc. nuo 67 GWh iki 75 GWh, o šiluminių elektrinių, prijungtų prie perdavimo tinklo, gamyba išaugo kone trečdaliu nuo 102 GWh iki 133 GWh. Kitų elektrinių generacija siekė 34 GWh, praneša bendrovė.
Skaičiuojama, kad bendras importo srautas sudarė 51 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą siekė 598 GWh. Tai 10 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį. Spalį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 58 proc., iš Latvijos – 19 proc., o iš Lenkijos buvo importuota 23 proc.
Eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 68 proc. nuo 233 GWh iki 75 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 71 proc., 28 proc. – į Lenkiją, o likęs 1 proc. – į Skandinaviją, praneša „Litgrid“.
