Latvijoje ir Estijoje vidutinė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė sako, kad vėjo jėgainių generacija visą savaitę buvo nežymi ir išaugo tik penktadienį ir šeštadienį – iki maždaug 18 gigavatvalandžių (GWh).
Ji taip pat pabrėžė, kad kainos augimą lėmė 3 proc. didesnis elektros suvartojimas, išaugęs iki 241 GWh.
„Dėl augančio suvartojimo ir mažos vėjo generacijos trečiadienį stebėjome neįprastai aukštas valandines kainas – kovo 20 d. 9 valandą elektros kaina visose Baltijos šalyse siekė 483 eurų už megavatvalandę. Palyginti šeštadienį dienos metu, dėl mažo suvartojimo ir aukštos atsinaujinančių išteklių gamybos elektra kainavo vos 10 eurų už megavatvalandę“, – pranešime teigė A. Krasauskienė.
A. Krasauskienės teigimu, elektros kainos taip pat buvo pakilusios ketvirtadienį, penkioms valandoms atjungus „NordBalt“ jungtį.
„Litgrid“ duomenimis, Lietuvoje praėjusią savaitę vietos elektrinės užtikrino 43 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 104 GWh elektros arba yra 27 proc. mažiau, nei prieš savaitę.
Daugiausia elektros pagamino vėjo jėgainės, tačiau jų gamyba mažėjo 57 proc., iki 34 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių generacija per savaitę padidėjo dvigubai, iki 21 GW, o hidroelektrinių – mažėjo 15 proc. (iki 19 GWh). Saulės elektrinių gamyba išliko tokia pati ir siekė 16 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino 33 proc. Lietuvoje generuotos elektros, hidroelektrinės – 18 proc., saulės elektrinės 15 proc., šiluminės elektrinės – 20 proc., o kitos elektrinės – 14 procentų.
Nurodoma, kad 62 proc. šalies elektros poreikio buvo importuoti, bendras importo kiekis padidėjo 22 proc. iki 177 GWh.
62 proc. importuotą iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 27 proc. – iš Lenkijos, 11 proc. – iš Latvijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 54 proc. iki 16 GWh. 52 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 48 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
