Nors Lietuvoje plastiko atliekų rūšiavimo ir perdirbimo pramonė dar vystykluose, jau esama įmonių, iš šios veiklos uždirbančių pelno. LŽ siūlo drauge pažvelgti į plastiko kelią - nuo išmestos pakuotės iki naujo gaminio.
Įsivyravus vasaros karščiams daug kas iš mūsų dažnai čiumpame gaiviojo gėrimo butelaitį iš plastiko. Vėliau jis paprastai keliauja į šiukšliadėžę, paskui - į sąvartyną. Šiai atliekai veikiausiai nebus lemta būti išrūšiuotai, perdirbtai ir nepavyks „reinkarnuotis“ į naują butelį plastiko gamykloje.
Tokių plastikinių butelių, pakuočių, indelių Lietuvoje paklysta dar labai daug - nors rūšiavimo ir perdirbimo sistema veikia, ji nėra visuotinė, tik įsibėgėjanti. Todėl dešimtys tūkstančių tonų per metus šių atliekų atgula šiukšlynuose.
Jei rūšiuoti, tai tik išplautas
Mūsų šalyje plastiko rinkimas, rūšiavimas ir perdirbimas yra daug pastangų reikalaujantis darbas. Kartais net gali atrodyti, kad jis beprasmis. Pavyzdžiui, vienas vilnietis, kruopščiai atidėjęs plastikines atliekas ir vėliau jas sukišęs į geltoną komunalinių paslaugų bendrovės „VSA Vilnius“ konteinerį, tikrai persistengė. Nes, pasak „VSA Vilniaus“ Antrinių žaliavų surinkimo gamybos skyriaus vadovo Justino Raškausko, įmonė rūšiuoja tik skaidrią ir spalvotą plėvelę bei PET (polietilentereftalato) butelius.
„Visų kitų plastiko atliekų kiekis labai mažas, todėl reikėtų ilgai laukti, kol sandėlyje jų prisikaups tiek, kad būtų galima perdirbti. Tokių indelių ne tik mažai, jie dažnai būna nešvarūs - likę pusė majonezo ar grietinės“, - pasakojo J.Raškauskas. Todėl, anot jo, skaidrios dėželės tortams, šampūno buteliukai, majonezo ar jogurto indeliai vis vien keliauja į bendrą sąvartyną. Kad šias pakuotes surinktų perdirbėjai, reikia jų sukaupti maždaug 20 tonų - tai yra visą sunkvežimį.
Kita Vilniuje veikianti bendrovė - „Ecoservice“ - tikina išrūšiuojanti ir šiuos indelius, jie esą išmetami tik tada, kai yra neišplauti. „Pagrindinė bėda - užterštumas, o ne tai, kad neapsimoka, - teigė bendrovės atstovas Vilius Mackonis.
Kliūtis - užgrūsti kiemai
„VSA Vilnius“ turi apie 160 komplektų antrinių žaliavų konteinerių, kuriuos ištuština dvi modernios mašinos. Viena šiukšliavežė maždaug kas septynias dienas iškrato popieriaus ir plastiko konteinerius, kita - kiekvieną stiklo konteinerį apytikriai kas tris savaites. „Ecoservice“ sostinėje rūpinasi 260 trijų spalvų konteinerių komplektais.
Didelė bėda komunalininkams surenkant antrines žaliavas - užstatyti ir masyviai šiukšliavežei per ankšti kiemai. „VSA Vilniaus“ vairuotojas Jurijus Roževičius LŽ prisipažino kartais užkliudantis, įbrėžiantis juose stovinčius automobilius. „Tada tenka kviesti policiją, mokėti 100 litų baudą. Ir aišku, vairuotojas lieka kaltas“, - sakė jis.
Tačiau kaip didesnę problemą V.Mackonis įvardija gyventojų sąmoningumo stoką. „Jie į antrinių žaliavų konteinerį dažnai meta atliekas, kurios negali būti laikomos pakuotės atliekomis. Neretai su antriniam perdirbimui tinkamomis atliekomis sumaišomos buitinės. Problemų taip pat kelia kombinuotos pakuotės (tetrapakai). Įmonės „Tetra pak“ atstovai nepasiūlo, kaip perdirbti jų produkciją. Kombinuotos pakuotės sudėtingos tuo, kad perdirbant reikia atskirti kartoninę dalį nuo folijos. Tai brangiai kainuoja, o paruošta žaliava pigi kaip popierius“, - pasakojo „Ecoservice“ atstovas.
Rūšiuoja rankomis
Kad ir kaip būtų, geltonuosiuose konteineriuose tinkamų atliekų vis dėlto susikaupia. J.Raškauskas sutiko pabūti gidu „VSA Vilnius“ patalpose, į kurias vakarėjant grįžo įmonės sunkvežimis, per dieną tuštinęs plastiko konteinerius. Didžiulėje dengtoje patalpoje dunksojo pramoninių popieriaus atliekų kalnai, o lauke buvo matyti jau sutvarkyto bei suspausto plastiko ir popieriaus kalvos. Vairuotojas iš šiukšliavežės greta konvejerio išvertė dienos laimikį. Nors rinko tik plastiką, iš mašinos skambiai pabiro stiklo duženų - aiškus ženklas, kad gyventojai į konteinerius primėtė nepageidaujamų atliekų.
Sunkvežimio atgabentos atliekos ėmė kilti konvejeriu į viršų, į dar vieną patalpą, kur dienos grobio laukė keturios moterys su durklais. Jie skirti buteliams pradurti, kad vėliau juos būtų patogiau supresuoti - šitaip greičiau nei atsukinėti kamštelius.
Darbuotojos nuo lekiančios konvejerio juostos greitai graibstė panaudotą PET tarą ir maišelius, krovė juos į greta kojų stovinčias dėžes, o šioms prisipildžius - viską vertė į atskiras šachtas.
PET keliauja svetur
Jau atrinkti buteliai, skaidrios bei spalvotos plėvelės iš šachtų bus suspaustos ir kubinio metro rietuvių pavidalu ilsėsis kieme, kol bus perdirbtos. Kol kas „VSA Vilnius“ antrines žaliavas tik renka - laukia atsidarysiant perdirbimo gamyklą „PET Recycling“. Šios įmonės direktorius Arūnas Baranauskas LŽ sakė, kad gamybinė linija turėtų įsibėgėti spalį.
„Iki šiol Lietuvoje dar nebuvo galimybės efektyviai panaudoti surinktų PET atliekų: naujoji įranga bus didelis revoliucinis žingsnis šalies aplinkos apsaugos srityje bei antrinių žaliavų perdirbimo pramonėje“, - tikino verslininkas, kurio įmonėje bus perdirbami įvairiausi PET buteliai į naujai maisto tarai tinkamus gaminti PET „dribsnius“.
„PET Recycling“ žada perdirbti spalvotą ir bespalvę vaisvandenių, alaus, mineralinio vandens tarą. Naudoti plastikiniai buteliai pirmiausia bus išrūšiuoti pagal spalvą, intensyviai plaunami, pjaustomi iki smulkių dalelių, kurias vėl teks skalauti.
Taigi šiuo metu išrūšiuotas plastikas vargiai randą vietą Lietuvoje, neturi daug galimybių čia atgimti. Pavyzdžiui, „Ecoservice“ savo produkciją veža į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Čekiją.
Blogos plėvelės nebūna
Nors ir Lietuvoje yra viena kita gamykla, panaudotam plastikui suteikianti naują gyvenimą. Plastiko atliekos naujais gaminiais tampa Vilniaus krašto įmonėje „Polivektris“. Gamykla naudoja ne iš gyventojų surinktą žaliavą, bet gautąją iš kitų bendrovių, pavyzdžiui, didžiųjų plastiko gamyklų „Klai-PET“ ar „Nemuno bangos“. „Tarkime, fabrikas gamina juostelę arba plėvelę pieniškoms dešrelėms. Dėl kokių nors priežasčių jos dalis suplyšta, neatitinka standarto ar kita - tada ją gauname mes“, - sakė perdirbimo gamyklos savininkas Anatolijus Bezborodychas, rodydamas į didžiulę mašiną, kurioje sugadinta plėvelė tampa nauju produktu.
Įrenginys savo ilgiu prilygsta pusei krepšinio aikštelės: jame plastikas ištirpdomas, išsukamas, filtruojamas, nudažomas, išplaunamas, atvėsinamas, kol iš mašinos „sterblės“ pabyra mažytės plastikinės granulės. Kai LŽ lankėsi „Polivektryje“, iš įvairiaspalvių atliekų „išvirta“ nauja žaliava buvo juoda - tai padaryta primaišius atitinkamos spalvos dažų. Surinkti į sunkius maišus, šie žirneliai keliaus po pasaulį. Kas žino, gal ši medžiaga vienur atgims automobiliuose, kitur - elektronikos įrenginiuose. „Mūsų plastiką perka tokios žinomos kompanijos kaip „Renault“, BASF“, - pabrėžė A.Bezborodychas.
Naujas plastiko kūnas
Kitoje „Polivektrio“ gamybinėje linijoje gaunamas galutinis produktas - išvyniojama tvirta žalia juosta kroviniams pakuoti. Ji gaminama iš sutvarkytos - išplautos ir susmulkintos - PET taros. Atidžiai įsižiūrėjus buvo galima matyti, kad kai kurios netrukus į mašinos nasrus pakliūsiančios dalelės kadaise sudarė gaiviojo gėrimo „Sprite“ buteliuką.
„Kad gautume standartinę žalią spalvą, turime maišyti skirtingos spalvos PET butelių atliekas“, - pasakojo A.Bezborodychas. Jo teigimu, perdirbimo mašina, kurios ilgis kaip trijų sunkvežimių, yra aukštųjų technologijų gaminys. Jis valdomas laboratorijoje kompiuteriais, kad viskas būtų tiksliai apskaičiuota, išmatuota.
„Su įrangos gamintojais vokiečiais internetu nuolat palaikomas ryšys, todėl jie visada mato, kas ne taip“, - sakė A.Bezborodychas. Įrengti abi perdirbimo linijas „Polivektriui“ atsiėjo apie 25 mln. litų.
A.Bezborodychas pridūrė, kad Lietuvoje sunku perdirbti iš gyventojų surinktą plastiką, nes esą valdžia prisigalvojusi visokių reikalavimų. „Sunku dirbti, nes tave dėl bet kokių priežasčių bet kada gali uždaryti“, - teigė jis.
„Polivektris“ nėra vienišas. Štai Šiaulių „Putokšnis“ naujiems PET buteliams gaminti naudoja ir jau panaudotus, o Utenos „Nagisa“ iš plastiko atliekų padaro kibirėlių, kibirų ir kubilų.
Toks Lietuvoje yra plastiko kelias - nuo šiukšlės iki naujo gaminio. Kad jis būtų mažiau duobėtas, derėtų kruopščiau išplauti panaudotą pakuotę, atidžiau ją rūšiuoti, o galiausiai - mažiau vartoti. Savo ruožtu verslininkai galėtų daugiau save reklamuoti ir labiau šviesti visuomenę, kaip kad jau daro elektroninių atliekų perdirbėja „EMP Recycling“, nemokamai iš gyventojų surenkanti pasenusius, sugedusius įrenginius bei nuolat save reklamuojanti, organizuojanti įvairių pramoginių akcijų. Daugiau tokių įmonių - ir plastiko kalnas dūlės.
Marijus Širvinskas ;
