Nors Airija pritarė Lisabonos sutarčiai ir pasisakė už tolesnę jos ratifikavimą, šios sutarties priešininkai ieško naujų priežasčių atidėti ratifikavimo procedūrą.
Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas pareiškė, jog kol kas neketina pasirašyti Lisabonos sutarties, kuriai penktadienį vykusiame referendume pritarė Airijos gyventojai.
Jis pradžioje sulauks Konstitucinio teismo sprendimo, pareiškė V. Klausas šeštadienį Prahoje. Čekijos prezidentas yra ryžtingas Lisabonos sutarties priešininkas. Čekijos Senato nariai praėjusį antradienį kreipėsi į Konstitucinį teismą, kad jis įvertintų Lisabonos sutarties teisėtumą.
Nors dar prieš Airijos referendumą, V. Klausas kelis kartus yra pareiškęs, kad ratifikuos sutartį, jei už ją referendume balsuos airiai.
Dar nėra tvirtai aiški ir kito euroskeptiko, Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio pozicija. Pastarasis nors ir pažadėjo nevilkinti ratifikavimo, jei Lisabonos sutarčiai pritars Airijos gyventojai, tačiau taip pat gali pakeisti savo nuomonę.
Nauju gelbėjimosi ratu euroskeptikams gali tapti Didžioji Britanija, kurioje kitais metais vyks parlamento rinkimai.
Didžiosios Britanijos opozicinės Konservatorių partijos lyderis Davidas Cameronas, kuris, kaip rodo apklausos, kitais metais turėtų tapti šalies ministru pirmininku, sekmadienį dar kartą pademonstravo savo priešiškumą Lisabonos sutarčiai.
Partijos konferencijos Mančesteryje išvakarėse D.Cameronas tvirtino, kad surengtų referendumą dėl Lisabonos sutarties, jei laimėtų visuotinius rinkimus, o ši sutartis dar nebūtų ratifikuota visoje Europoje.
Tačiau jis kelis kartus išsisuko nuo klausimų apie tai, ką darytų, jei konservatoriai ateitų į valdžią, o Lisabonos sutarčiai jau būtų pritarusios Lenkija ir Čekija.
"Mes norime ... referendumo", - sakė jis BBC televizijai ir pridūrė, kad jo partija vadovautų kampanijai "Ne".
Tokia britų pozicija gali pasinaudoti Čekijos prezidentas ir toliau vilkinti Lisabonos sutarties ratifikavimą. Tačiau kaip ilgai jis galės vilkinti ratifikavimo procedūrą priklauso ir nuo Čekijos Konstitucinio teismo nagrinėjimo, kuris gali užtrukti iki pusmečio.
Jei Konstitucinis teismas savo sprendimą priims greičiau ir jis bus palankus Lisabonos sutarčiai, vargu ar V. Klausas turės teisinius motyvus vilkinti ratifikavimo procedūrą.
Tačiau jei nagrinėjimas užtruks ilgiau, atsiras palanki proga susieti ratifikavimo procedūrą su Britanijoje planuojamu referendumu.
