Vilniaus universiteto profesorė Eleonora Lassan pagal kalbą apibūdina politiko portretą ir prognozuoja jo elgseną. Knygos „Lingvistika skelbia diagnozę“ autorė analizuoja politikų pasisakymuose besikartojančias sąvokas ir ieško ženklų apie veikėjų ketinimus.
„Lingvistika nevertina, ji konstatuoja faktus. Pagrindiniai naudojami metodai pirmiausia nustatyto žodžius, kuriuos dažniausiai naudoja vienas ar kitas asmuo.
Reikia lyginti tai, ką kalba šiuolaikiniai politikai su tuo, ką kalbėjo jų pirmtakai. Jei randu atitikimą tarp to, kas buvo kalbama Stalino ir Hitlerio laikais su tuo, kas kalbama šiandien – man tai savaime kelia nerimą“, - interviu „Balsas.lt Savaitei“ sakė profesorė E. Lassan.
Eksperimentas: ką apie politikų kalba sako specialistai
Portalo Balsas.lt prašymu, mokslininkė apžvelgė trijų aukščiausių šalies pareigūnų įvairiomis progomis ir atsitiktine tvarka parinktus tekstus. Susitarėme, kad pradžioje neatskleisime, kuriam politikui priklauso pateikti tekstai – E. Lassan ėmėsi analizės, nežinodama, kas pateiktų tekstų autorius.
„Kalbas jiems rašo specialistai, vadinamieji „spyčraiteriai“ (speach writter – kalbos rašytojas angl.), bet juk tai – viena komanda. Galime manyti, kad jo komanda signalizuoja mums, kuria kryptimi tas veikėjas eis. Mes gi nevertiname veikėjo kaip marionetės – jis gi neįgarsina svetimų žodžių“, – vylėsi lingvistė.
Prieš pradėdama, E. Lassan atkreipė dėmesį į premjero Andriaus Kubiliaus kalbėjimą. „A. Kubiliaus kalboje gausu žodžių, kurie gali būti panaudoti prieš jį. Jis nenumato, kas bus toliau. Antai, Švietimo įstatymo pataisos. A. Kubilius sako, kad kalbų žinojimas, tai – turtas. Kas iš to seka – kad lenkai ir rusai turtina savo žinias, o lietuviai – ne?
Man jau ne kaip lingvistui, o kaip žmogui kyla klausimas: jei žmogus nenumato savo kalbėjimo pasekmių, tai ar visada jis numato savo elgesio pasekmes“, – sakė E. Lassan.
Nedemokratiškas politikas
„Lietuviai yra solidari tauta“, – pats pirmas sakinys patraukia profesorės dėmesį. „Man iš karto kyla klausimas, ar aš priklausau tautai, ar ne. Šita frazė neskatina Lietuvos žmonių solidarumo, pati save paneigia“, – sako E. Lassan.
Pasak profesorės, gali būti, kad ši frazė buvo pasakyta sąmoningai, kai žmogus galvoja apie Lietuvą, kaip apie lietuvius ir ignoruoja kitus. „Tokia politika labai pavojinga, nes kiti žmonės nesijaus čia kaip namuose“, – konstatuoja specialistė.
Ji atkreipė dėmesį ir į kitą frazę: „Lygiai taip pat solidarumas reikalauja solidaraus požiūrio į valstybės įsipareigojimus praeičiai“. E. Lassan nuomone, tai irgi labai pavojinga frazė, nes čia įžvelgia reikalavimą piliečiams vieningai mąstyti.
„Sutartinai ar vieningai – čia skirtumas. Kai solidarumas „reikalauja“, tai jokio solidarumo negali būti, nes, tai reiškia, kad nesvarstydami mes turime mąstyti vienodai“, – sakė E. Lassan.
Profesorė kartu atkreipė dėmesį ir į prastą pateiktos politiko kalbos stilistiką, kai dažnai kartojamas žodis „solidarumas“, tačiau čia išskyrė ir svarbų retorikos elementą. „Pasikartojimas daro įtaigą. Visi politikai mėgsta kartoti, tai – labai gera retorinė priemonė, kalanti į galvą“, - aiškina E. Lassan.
„Neapibūdinčiau šito politiko, kaip demokratiško. Aš pasakyčiau, kad čia – demagogas“, - daro išvadą mokslininkė.
Proginė beletristika
Kovo 11-osios proga pasakytoje kalboje eksploatuojami okupacijos metai, kalbama, kad atkūrusi Nepriklausomybę, „Lietuva vėl tapo laisva, vientisa ir nedaloma“. E. Lassan dėmesį patraukia žodis „vientisa“.
„Aš suprantu, ką tas žodis reiškia, bet nesuvokiu, kaip tai atrodo realybėje. Kai sąvoka neturi denotato – atitikmens realybėje, tai dažnai panašu į populistinius ir demagoginius pasisakymus“, - aiškino profesorė. Ji nurodė, kad tokie, sunkiai apibrėžiami žodžiai, lingvistų vadinami „fantomais“.
Pateiktame tekste profesorė linkusi įžvelgti priešo įvaizdžio formavimą. „Valstybė tampa sava, kai kovojama už jos laisvę“ – vis dar kovojama?“ – Klausė E. Lassan ir prisiminė klasikus sakant, kad nacija, tai – iliuzija apie bendrus protėvius ir mitas apie bendrus priešus.
„Jeigu „kovojama“, tai reiškia, kad yra prieš ką, jei „nedaloma“, tai reiškia, kad kažkas nori padalinti, tai tas priešas yra matomas“, – teigė E. Lassan sakydama, kad pateiktoje kalboje – gausu užuominų.
„Gal čia iš tikrųjų – lietuvių mentalitetas, nes, pavyzdžiui, rusams, čia – per daug pompastikos, patetikos. Čia bendri žodžiai, kuriuos visi žino, tai irgi gera retorinė priemonė“, – apibendrino E. Lassan.
Iškreipti faktai
Proginė kalba, pasakyta apie Europos integraciją, taip pat kupina retorinių priemonių, nors turiniu yra beveik bevertė. „Labai panašu į rusų konservatorių kalbas. Čia, tarsi priešpastatoma, kad Europa – daugiau technokratiška, o Lietuva ir Lenkija – labiau dvasinga. Tai labai būdinga islamui ir Rusijai“, – atrado panašumų profesorė E. Lassan.
Labai geru sakiniu mokslininkė pavadino tokią citatą: „Tačiau šių terminų kaip ir pačios „europietiškos tapatybės“ turinys nėra iki galo aiškus ir dažnai priklauso nuo politinių interpretacijų“.
E. Lassan pateikė pavyzdį, kai, pasiteiravusi savo studentų, kaip tie suvokia europietiškumą, išgirsta daugiausia geresnio pragyvenimo argumentus, tačiau pasigenda dvasinių vertybių, tokių kaip tolerancija bei demokratija.
Tačiau be ne svarbiausiu kalbos akcentu E. Lassan laiko Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos sugretinimą, kalbant apie Europą ir pasitelkiant bendros konstitucijos pavyzdį. Politiko šnekoje teigiama, kad būtent Lietuva, Lenkija ir Ukraina sukūrė pirmąją Europoje demokratinę konstituciją.
„Žečpospolitos konstitucija priimta 1791-ųjų gegužės 3-iąją, o Ukraina prisijungė prie Rusijos dar 1654-aisiais. Tai – faktologinė klaida, gėda!“ – Teigė E. Lassan pritardama, kad savo kalboje politikas pataikauja Ukrainai.
Išvados ir apibendrinimai
E. Lassan konstatavo, kad visi trys pavyzdžiai rodo politikus išmanant retorines priemones – dažnus pasikartojimus, palyginimus. „Tie pasikartojimai tarsi užliūliuoja ir mes nebežiūrime į prasmę. Ritmo sąskaita galima apsieiti be prasmės“, – sakė E. Lassan, pagal įtaigumą, kalbas prilygindama muzikai.
Pasak mokslininkės, gilesnė analizė reikalautų daugiau kalbų tekstų, apsibrėžti laikotarpį, nagrinėti priežastis, kodėl ir kaip buvo pasakyta viena ar kita kalba.
Lingvistikos profesorės E. Lassan analizei buvo pateikta premjero A. Kubiliaus 2009-ųjų gruodžio 1-ąją Seime pasakyta kalba, svarstant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 metų rodiklių patvirtinimo ir su juo susijusių įstatymų projektus.
Taip pat analizuota prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo kalba kovo 11-osios proga. Ir Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kalba, dalyvaujant Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos trišalės parlamentinės asamblėjos sesijoje Kijeve šių metų kovo 22-ąją.
