„Iš tiesų ir pasaulinė žiniasklaida pastebėjo, kad pas mus grįžta šauktinių kariuomenė. Ir mes tą faktą pabrėžiame kaip dar vieną žingsnį, šalia sprendimų nuosekliai didinti gynybos biudžetą, (...) mes tai pateikiame kaip savo indėlį į kolektyvinę gynybą ir kad į tai žiūrime rimtai ir iš sąjungininkų tikėdamiesi paramos, patys taip pat darome tai, kas priklauso nuo mūsų. Mūsų saugumas nėra vien tik mūsų galvos skausmas – tai yra Aljanso rūpestis, ir mes tikrai turime labai rimtai prisidėti prie to bendro darbo, kad užtikrintumėme Aljanso teritorijos saugumą“, – BNS telefonu iš Vašingtono sakė L.Linkevičius.
Ketvirtadienį ministras susitikto su JAV Atstovų rūmų pirmininku Johnu Boehneriu (Džonu Beineriu), kuris, pasak L.Linkevičiaus, užtikrino paramą Baltijos šalims.
„Iš jo tikrai išgirdome patikinimus, kad mūsų prioritetiniai klausimai, apie kuriuos kalbame, tikrai neliks be dėmesio. Jie yra tarp Kongreso vadovybės prioritetų ir tai buvo svarbu išgirsti“, – sakė ministras.
L.Linkevičius taip pat buvo pakviestas uždarai diskusijai viename iš svarbiausių JAV analitinių centrų Atlanto taryboje, kur, ministro teigimu, buvo galima „atvirai išdiskutuoti situaciją saugumo klausimais, tai, ką turime padaryti, įgyvendinant NATO viršūnių susitikimo rezultatus, kad sustiprintume mūsų regiono, ypatingai kalbant apie Lietuvą, saugumą“.
Vašingtone L.Linkevičius susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju viešajai diplomatijai Richardu Stengeliu (Ričardu Štengeliu), JAV prezidento vyriausiuoju Europos reikalų patarėju Charlesu Kupchanu (Čarlzu Kupčanu), JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos ir Eurazijos reikalams Victoria Nuland (Viktorija Nuland), JAV Senato Gynybos komiteto pirmininku Johnu McCainu (Džonu Makeinu), JAV Atstovų rūmų mažumos lydere Nancy Pelosi (Nensi Pelosi), JAV Senato Užsienio reikalų komiteto Europos reikalų pakomitečio pirmininku senatoriumi Ronu Johnsonu (Ronu Džnsonu), lietuvių kilmės JAV senatoriumi Richardu Durbinu (Ričardu Durbinu), kongresmenais, nevyriausybinių organizacijų vadovais.
Antradienį Lietuvos Valstybės gynimo taryba paskelbė siūlymą kasmet į devynių mėnesių trukmės mokymus būtų pakviečiama apie 3,5 tūkst. jaunuolių. Tokius planus dar turės patvirtinti Seimas.
Lietuvoje šauktinių atsisakyta 2008 metais.
