„Mano požiūriu, mes turime elgtis taip, kaip esame nutarę. Kadangi padėtis ne tik paūmėjo, bet ir tapo ypač dramatiška, turime toliau tęsti spaudimą ir izoliaciją, kuri irgi, beje, matote, nevyksta. Vakar V. Putinas buvo vienoje iš Europos sostinių (Budapešte – BNS), tai rodo, kad bus bandoma mūsų vienybė ir mūsų nuoseklumas, kaip ne kartą iki tol buvo daroma“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė L. Linkevičius.
Pasak ministro, iš valstybių sostinių pasigirdus vertinimų, jog Minsko susitarimo dėl paliaubų nesilaikoma, ir JAV, ir Europos Sąjunga turės spręsti, kaip elgtis toliau.
„Nauji sprendimai gimsta sutarimu, bus pateikti pasiūlymai iš sostinių, mes irgi juos teiksime“, – apie Lietuvos poziciją kalbėjo ministras, tačiau detalizuoti jos sakė dar negalintis.
Klausiamas, ar Lietuva siūlys griežtinti sankcijas Rusijai, ministras atsakė: „Aš manau, kad taip, bet kada ir kaip tai atrodys, man sunku šiandien pasakyti.“
„Padėtis ties Debalceve labai prasta, ten yra apsuptis ir, kaip rusai teigia, „valymas“. Tuo dar kartą pačiu šiurkščiausiu būdu pažeidžiama naujausių Minsko susitarimų ne tik raidė, bet ir dvasia, nors po diskusijų Jungtinėse Tautose visi pritarė, kad visi Minsko susitarimai turi būti gerbiami. Jų buvo jau ne vienas, ir kiekvienas turi savo prasmę, jie vienas kito nepaneigia, visi galioja. Kol nebus garantuota sienos kontrolė, kol nenustos teikti per sieną pastiprinimo toms grupuotėms – pažangos tikėtis sunku“, – apie situaciją Ukrainoje kalbėjo L. Linkevičius.
Situaciją Ukrainoje trečiadienį aptarė Seimo Užsienio reikalų komitetas. Pasak komiteto vadovo Benedikto Juodkos, akivaizdu, kad net pirmasis punktas dėl paliaubų nevykdomas.
„Du Minsko susitarimai, trylika tų punktų realizuojami nepilnai, švelniai pasakius. O jei ne švelniai pasakius, pirmas punktas dėl paliaubų – nutraukti ugnį, o ugnis nenutraukta, kaip jūs puikiai žinote. Debalcevės anklavas yra apsuptyje, ten apsupta Ukrainos kariuomenė, ir, nepaisant pirmo punkto, Debalcevė buvo bombarduojama. Net nerealizuojamas svarbiausias pradžioje punktas – nutraukti ugnį, ką jau kalbėti apie tai, kad jokių sunkiosios ginkluotės atitraukimų nevyksta“, – žurnalistams apie situaciją Ukrainoje sakė B. Juodka.
Per derybas Minske praėjusią savaitę buvo susitarta, kad abi konflikto šalys nutrauks ugnį ir atitrauks sunkiąją artileriją bent 50 km, o salvinės raketų ugnies sistemas „Tornado S“, „Uragan“, „Smerč“ ir taktinių raketų sistemas „Točka U“ – bent 70 km nuo fronto linijos.
Pagal naująjį susitarimą taip pat numatoma, kad iš Ukrainos teritorijos turi būti išvesti visi užsienio ginkluoti daliniai, karinė technika ir samdiniai, prižiūrint Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
