„Manau, kad tai yra nenormali praktika, tačiau įmonė yra Susisiekimo ministerijos įtakos zonoje ir, kaip suprantu, jie sprendžia situaciją. Galiu patvirtinti, kad į mus niekas nesikreipė pagalbos“, - BNS sakė L.Linkevičius.
Tuo metu Lietuvos saugios laivybos administracijos atstovas Rimvydas Jakštas sako, kad tam tikrais atvejais dokumentų paėmimo praktika yra taikoma, tačiau ar ji legali šiuo konkrečiu atveju, jis negalėjo pasakyti.
„Asmens dokumentų paėmimas yra viena iš garantijų, kad laivas nebus paliktas likimo valiai užsienio uoste, nes laivas yra tiksinti bomba - tiek ekologinė, tiek gaisras gali įvykti, plėšimai, vagystės. Dėl tokių priežasčių įgulos ir laivo dokumentai yra paimami, kad nebūtų padaryta žalos uostui. Tačiau kiek tas yra teisėta, sunku pasakyti“, - BNS sakė R.Jakštas.
Buvęs ilgametis Saugios laivybos administracijos vadovas, dabartinis Klaipėdos jūrų uosto kapitonas-konsultantas Evaldas Zacharevičius sako nesuprantantis, kodėl paimti jūrininkų pasai.
„Nežinau, kokiu pagrindu buvo paimti dokumentai, todėl negaliu pasakyti. Manau, kad jeigu areštuotas laivas, kaip turtas, tas areštas netaikomas įgulai - žmonėms, todėl aš nesuprantu, kodėl yra paimti dokumentai“, - BNS sakė E.Zacharevičius, kuris antradienį susitiko su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi.
Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas BNS po susitikimo teigė, kad reikia laiko ištirti situaciją, nes be tarptautinės teisės galioja atskirų šalių, kuriose sulaikyti laivai, teisės, taip pat jūrų uostų taisyklės.
Asmens dokumentai paimti iš Italijoje sulaikyto LJL laivo „Romuva“ ir Senegale sulaikyto laivo „Raguva“ jūrininkų. Pirmojo laivo jūreiviai norėtų grįžti į Lietuvą. Susisiekimo ministras sako, kad jų pargabenimo klausimas bus svarstomas tiek su LJL kreditoriumi SEB banku, tiek su kitais įmonės akcininkais.
Italijoje sulaikytame laive yra 19, o Senegale - 17 žmonių, o visuose 5 laivuose (dar 3 laivai sulaikyti Portugalijoje, Lenkijoje ir JAV) - apie 100 jūrininkų.
Pagal teisės aktus, už jūrininkų repatriaciją yra atsakingas laivo valdytojas, šiuo atveju - „Lietuvos jūrų laivininkystė“, kuriai SEB bankas praėjusį penktadienį suteikė 650 tūkst. JAV dolerių trumpalaikę paskolą „degančioms“ skoloms dengti.
LJL kontrolinį akcijų paketą valdo Susisiekimo ministerija.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
