– NUGALĖTOJAI. Trumpo ir Sanderso pergalės šioje valstijoje nekėlė abejonių: abiejų pranašumas prieš konkurentus buvo ryškus bei nuoseklus. Trumpui tai padėjo atsitiesti po nesėkmės Ajovoje ir sugrįžti prie sau įprasto tuščių pažadų bei pergalės naratyvo („mes laimėsime ir padarysime, kad jūs gyventumėte geriau nei bet kada anksčiau“), o Sandersas, primindamas, jog įveikė rinkimų favoritę, kartoja, kad „artėja realių pokyčių metas“.
– RESPUBLIKONŲ atveju, esminė dilema šioje valstijoje buvo kas liks antroje vietoje bei kaip vienas kito atžvilgiu išsirikiuos nuosaikesni, elitui priimtini kandidatai – šiai kategorijai priskiriami M.Rubio, J.Bushas, J.Kasichas. Kasichas, užėmęs antrą vietą, atsitiesė po neaukšto rezultato Ajovoje, tačiau reikia suvokti, kad būtent Naujasis Hempšyras buvo jo tvirtovė. Susitikimuose su valstijos rinkėjais aplankydamas per šimtą miestų ir miestelių rotušių jis neslėpė, jog sulaukęs blogų rezultatų apskritai trauktųsi iš rinkimų. Ir vis tik sunku tikėtis, kad ilgalaikėje perspektyvoje jam pavyktų „perlaužti“ rinkimų eigą sau palankia linkme: finansiškai Kasichas yra silpnesnis, nei kiti pretendentai, be to, Ohajo gubernatoriaus įdirbis kitose valstijose yra kur kas menkesnis. Vienintelis lūkestis – po veikiausiai artėjančių kelių prastesnių pasirodymų išlaukti kovo vidurio ir balsavimo „namų“ valstijoje Ohajuje. Bushas, ilgą laiką laikytas favoritu mesti pirštinę Trumpui, prieš pat pirmuosius balsavimus smuko žemyn ir atrodė, kad gali anksti iškristi iš kovos. Ketvirta vieta Naujajame Hempšyre leido jam užsiminti apie sugrįžimą į favoritų tarpą, bet vien to nepakaks – kitoje valstijoje, Pietų Karolinoje, jam būtina laimėti arba bent jau likti antroje vietoje, antraip kuklūs rezultatai sužlugdys kampaniją. Terpė tam tarsi ir palanki: Pietų Karolinoje vis dar populiarus jo brolis, prezidentas George'as W.Bushas, kuris pirmą kartą prisijungs prie kampanijos bei susitikimuose su rinkėjais palaikys Jebą.
– DIDŽIAUSIAS SMŪGIS – RUBIO. Itin nesėkmingi praėjusio šeštadienio debatai, kuriose jis lyg užsuktas kartojo tą pačią mintinai išmoktą frazę apie B.Obamą, sugriovė viltis, kad Marco konsoliduos Ajovoje įgytą pranašumą prieš konkurentus. Praėjus kelioms dienoms pats Rubio tai pripažino, atsiprašė bei pažadėjo, kad atsities. Visgi tą padaryti nebus lengva. Jei Cruzas, Naujajame Hempšyre neturėjęs didelių vilčių, trečios vietos rezultatu yra visiškai patenkintas ir įtvirtino savo pozicijas kaip „lyderis mažesnių populistų nei Trumpas kategorijoje“, tai dėl trečios pozicijos – „elitui priimtino nuosaikaus lyderio“ – atsiranda daugiau niuansų. Problema tai, jog Rubio, Bushas ir Kasichas, kovodami vienas su kitu bei nesugebėdami įrodyti pranašumo (ypač žinant, jog Rubio turėjo tam progą), skaido balsus, kurie galėtų būti sutelkti konkurencijai su Trumpu. Ilgainiui Trumpo, o taip pat Cruzo atotrūkis gali pasidaryti toks didelis, kad pakreipti įvykius kita linkme bus tiesiog pernelyg sunku. Šiuo atveju jie gali džiaugtis bent tuo, kad po antrosios valstijos iš rinkimų pasitraukė Carly Fiorina ir Chrisas Christie.
– DEMOKRATŲ DVIKOVA. Hillary Clinton, nors ir laimėjo Naujajame Hempšyre 2008 metais, šį sykį nepateisino vilčių. Žvelgiant objektyviai, laimėti valstijos ji praktiškai neturėjo galimybių, todėl siekė iškovoti „moralinę pergalę“ – sumažinti Sanderso pranašumą iki minimumo (bent 8–10 proc.). Nepaisant to, kad Clinton palaikė iki šiol populiarus jos vyras prezidentas Billas Clintonas, skirtumas išliko didžiulis.
– KAS TOLIAU. Pertrauka iki kito balsavimo Sandersui pirma ir turbūt paskutinė galimybė, įgavus pranašumą, įrodyti, kad jis gali mesti realų iššūkį favoritei Clinton, nes artimiausiose valstijose – Nevadoje ir Pietų Karolinoje – jos pranašumas yra ženklus (priešingai nei Ajovoje ir Naujajame Hempšyre, kur dominuoja Sandersui palankūs baltaodžiai, šiose valstijose gerokai daugiau Lotynų Amerikos kilmės bei afroamerikiečių rinkėjų). Nepaisant to, Sanderso stovykla triumfuoja bei tikisi, kad Clinton, kaip ir 2008 metais, kuomet buvo favoritė kovoje su B. Obama, į ją dedamų vilčių nepateisins. Tuo, atrodo, tiki ir donorai: per pusantros paros po rezultatų paskelbimo jo kampanijos biudžetas mažomis dotacijomis pasipildė 5 milijonais JAV dolerių. Ir vis tik...
– KODĖL SANDERSAS NEĮVEIKS CLINTON? Trys hipotetinės priežastys:
a) Iš pirmųjų Sanderso gautų balsų mažiau nei 10 proc. sudaro „ne baltųjų“ Demokratų partijos narių balsai. Laimėti nominaciją nepasikeitus šiai tendencijai – beveik neįmanoma.
b) Sandersas sėkmingai pasirodė mažose Ajovos ir Naujojo Hempšyro valstijose, kurių delegatai sudarys apie 2 proc. galutinio skaičiaus. Iš viso, norint laimėti nominaciją, už kandidatą Demokratų gretose turi balsuoti 2382 delegatai, o santykis po šių dviejų valstijų Sanderso naudai yra kuklus – 36–32. Didelėse valstijose – ten, kur Hillary investavo daug laiko, lėšų ir savanorių – Clinton pranašumas kol kas ryškus. Pavyzdžiui, Niujorke (291 delegatas, 55–34 proc.), Floridoje (246 del., 62–26 proc.), Kalifornijoje (546 del., 47–35 proc.), Teksase (252 del., 55–34 proc.).
c) Net ir ryškiai pralaimėjusi Naujajame Hempšyre, galutinėje delegatų dalybos lentelėje Clinton surinko tiek pat, kiek Sandersas – po 15. Kodėl? Nes ne viską lemia valstijų balsuotojai: dalis delegatų yra vadinami „superdelegatais“. Jie – tai partijoje tam tikrą aukštą poziciją užimantys žmonės, kurie galutiniame Konvente išreiškia lygiaverčią delegatams nuomonę, tačiau tai yra jų asmeninis pasirinkimas. Tokių delegatų yra apie 700–800, čia Clinton pranašumas, apklausus tuos žmones, kurie teigia esą apsisprendę, yra 362–8. Žinoma, jei balsuojančiųjų svarstyklės aiškiai kryptų Sanderso link, „superdelegatai“ vargiai ar eitų prieš bangą, bet ar ta banga tikrai kils?
– APKLAUSOS. Sausio pabaigoje daryta potencialių Respublikonų rinkėjų apklausa rodo, kad Pietų Karolinoje kol kas pirmauja Trumpas (36 proc.), lenkiantis Cruzą (19,7 proc.), Rubio (12,7 proc.) ir Bushą (10 proc.). Tuo metu Demokratų gretose Clinton (62 proc.) aiškiai pirmauja prieš Sandersą (32,5 proc.). Visgi akivaizdu, kad Naujojo Hempšyro rezultatai, intensyvi kampanija prieš pat balsavimą bei kiti faktoriai šiuos skaičius gali greitai pakeisti.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjas Linas Kojala
