– Linai, kaip vertini rungtynes?
– Dvejopai. Pirmajame kėlinyje turėjome progų ar pusprogių. Nežinau, kaip jas pavadinti. Deja, nepavyko realizuoti. Praleidome apmaudų įvartį. Jis galbūt buvo netikėtas. Tai parodo slovakų meistriškumą. Jie gali pasinaudoti bet kokiu momentu ar pusproge.
Antrasis įvartis slovakams irgi davė naudos. Jie išsiveržė į priekį dviem įvarčiams, tad mums teko vytis. Manau, kovojome iki galo, pelnėme įvartį, bet laiko jau nebebuvo.
– Kas suklydo, kai krito pirmasis įvartis? Tadas Kijanskas? Valdemaras Borovskis?
– Kai praleidžiame, manau, kalta visa komanda. Dabar sunku pasakyti, kas ten nutiko, reikia žiūrėti įrašą. Tačiau pasikartosiu – kiekvienas praleistas įvartis susideda iš mažų visų žaidėjų klaidų. Laimi komanda, pralaimi irgi.
– Prieš antrąjį įvartį prasižengei netoli baudos aikštelės. Po to turėjai priekaištų teisėjui. Kodėl?
– Kiek pamenu, po mano pražangos ataka tęsėsi, tad žaidimo stabdyti nereikėjo. Tą ir norėjau pasakyti. Juo labiau, kad teisėjas man parodė geltoną kortelę. Nemanau, kad jos nusipelniau. O nuobaudos turnyre skaičiuojasi.
Mareko Hamšiko meistriškumo bei išpildymo dėka krito antrasis įvartis. Ką padarysi… Reikia taisyti savo klaidas ir tokioje situacijoje turbūt neprasižengti.
– M. Hamšikas šiandien įmušė įvartį, atliko rezultatyvų perdavimą. Kaip jauteisi prieš jį rungtyniaudamas?
– Aikštėje jis išsiskiria. Matosi, kad yra Slovakijos rinktinės lyderis. Toje komandoje visi žaidėjai geri, bet jis, manau, geriausias.
– Ar rinktinių meistriškumų skirtumas jautėsi?
– Nemanau, kad nusileidome užsispyrimu. Galbūt net lenkėme. Tačiau didesnio meistriškumo komandos daro šiek tiek mažiau techninio broko. Kuo dažniau klysti, tuo varžovas dažniau kontroliuoja kamuolį. Tada reikia išeikvoti daugiau jėgų ginantis. Tai turi įtakos antrajam rungtynių kėliniui ir atakoms jo metu. Tuo šiose rungtynėse ir skyrėmės, bet nieko blogo nematau.
– Slovakijoje pralaimėjote 0:4, šiandien – 1:2. Šįkart rungtynės buvo sėkmingesnės?
– Slovakijoje šiek tiek nepasisekė. Pirmasis kėlinys buvo labai skaudus – 0:3. Galbūt nebuvome to verti. Tačiau tiek ten, tiek čia pamatėme dėsningumą – slovakai išpildo momentus, pusproges. Skiriasi žaidėjų kvalifikacija, tuo jie mus lenkia – turėjome gerų momentų, smūgiavome, bet nepasisekė įmušti.
– Šįkart teko žaisti kitokiu gynybos ketvertu. Vietoje diskvalifikuoto Egidijaus Vaitkūno rungtyniavo V. Borovskis. Sunku, kai grandis keičiasi?
– Nėra didelio skirtumo. Valdemaras sužaidė geras rungtynes. Visi esame lietuviai, tikrai teko rungtyniauti vienam su kitu ir ne kartą. Manau, kiekvienas nori būti aikštėje, padėti komandai ir dėl to kovoja.
