Kalbėdamas Seimo plenariniame posėdyje, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys teigė, kad tokiomis mokestinėmis lengvatomis pataikaujama naftos, dujų lobistams, paminant Lietuvos interesus.
„Šis įstatymas turi visus korupcinio įstatymo požymius, kai lobistinės organizacijos arba įtakingos kelios naftos ir dujų bendrovės Lietuvoje sugeba susikurti sau palankius įstatymus. Priimti mokesčių tarifai yra žeminantys mūsų šalį. Trejų metų mokesčių rojus skalūnų dujas ir naftą žvalgančioms įmonėms yra ne kas kita, kaip užmaskuotas išteklių atidavimas už dyką, nes maždaug būtent tiek laiko trunka vieno gręžinio eksploatavimas nuo pradžios iki pabaigos. Bendrovės trejus metus turės mokestinę lengvatą, išgręš gręžinį, jame kiekvieno ardymo metu paliks apie 100 tonų toksiškų chemikalų, yra reali galimybė, kad jie per 10–20 metų per hidraulinio ardymo sukeltus trūkius pakils į viršutinius sluoksnius ir užterš požeminio geriamojo vandenio išteklius, esančius Žemaitijoje. Lietuvai iš to nebus jokios naudos. Juolab kad ir išgautą naftą ar dujas įmonės parduos rinkoje ir mes jomis nedisponuosime. Tai – kokia čia investicija? Taigi šitas įstatymas, kuriuo neva gerinamos sąlygos investuotojams, yra korupcinis, darantis žalą Lietuvai ir griaunantis Žemaitijos žemės ūkį, darkantis kraštovaizdį, žlugdantis turizmą bei vietos ekonomiką“, – teigė L. Balsys.
Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad priklausomybės nuo „Gazprom“ dujų problemą Lietuva jau išsprendė pasistatydama suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, todėl pavojingas technologijas siekiančių naudoti naftos bendrovių interesams atstovaujantiems politikams jau nebegalima dangstytis energetinės nepriklausomybės šūkiais. Kai bus pastatyta dar ir dujų jungtis su Lenkija, Lietuva turės galimybę apsirūpinti penkis kartus didesniu kiekiu dujų, nei šaliai iš tiesų reikia.
Pasak L. Balsio, nerimą kelia ir dar viena Aplinkos ministerijoje bei Vyriausybėje kelią besiskinanti įstatymo pataisa, kuria siekiama supaprastinti poveikio aplinkai vertinimo procedūras įmonėms, kurios nori tirti ir naudoti išsklaidytųjų angliavandenilių, tarp jų – ir skalūnų dujų, išteklius.
„Šiuo įstatymu siūloma atsisakyti privalomo poveikio aplinkai vertinimo išsklaidytųjų angliavandenilių tiesioginiam tyrimui, kai taikomas hidraulinis uolienų ardymas, taip pat skalūnų dujų gavybai, kai jų išgaunama mažiau nei 500 tūkstančiai kubinių metrų dujų. Vis daugiau Europos valstybių atkreipia dėmesį į neigiamą hidraulinio uolienų ardymo technologijos poveikį aplinkai, imasi griežtesnio šiuo būdu išgaunamų skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos reglamentavimo ar net draudimo, tačiau Lietuvoje aplinkosaugos reikalavimai tampa vis menkesni. Jei šios Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės siūlomos įstatymo pataisos bus priimtos, susidarys tokia absurdiška situacija, kai žuvies perdirbimo įmonėms, kempingams esant tam tikroms sąlygoms gali reikėti poveikio aplinkai vertinimo, o žemės gelmes nepataisomai pažeidžiančiu hidraulinio ardymo metodu išgaunant išsklaidytuosius angliavandenilius bendro poveikio aplinkai vertinimo nereikės“, – sakė L. Balsys. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas priminė, jog Europos Komisijos užsakymu atliktoje studijoje nepriklausomi mokslininkai pateikė išvadas, kad hidraulinis ardymas turi neigiamos įtakos vandens kokybei, gali sukelti žemės drebėjimus. Ten, kur naudojama ši technologija, rekomenduojama atlikti ne tik žvalgybos, bet ir gavybos poveikio aplinkai vertinimą, o jau vykstant darbams – jį atnaujinti. Taip pat patariama užtikrinti, kad poveikio aplinkai vertinimo studijas atliktų ne naftos bendrovių finansuojami, o nepriklausomi ekspertai.
