„Kasmet keldami Žemės vėliavą parodome, kad Lietuvos žmonėms rūpi žemės likimas, kylančios aplinkosauginės ir klimato kaitos problemos. Kartais šie dalykai laikomi tik skambiomis frazėmis ar tuščiais žodžiais, deja, mokslas rodo, kad mes, žmonės, turime labai didelę įtaką klimato kaitai ir esame tiesiogiai atsakingi už tai, kokioje šalyje gyvensime. Ypatingai, kai kalbame apie savo ūkinę veiklą ir kasdienį gyvenimą. Turime priimti tokius sprendimus, kad ateinančios kartos nesusidurtų su mūsų paliktomis aplinkosauginėmis problemomis. Išsaugokime tai, kas visiems mums svarbiausia – dirvožemį, švarų orą ir vandenį“, - sakė L. Balsys.
Atkreipdamas dėmesį į didėjantį Baltijos jūros užterštumą ir su tai susijusia industrine žemdirbystės veikla, Seimo narys pabrėžė, kad neatsakingai vykdydami ir skatindami chemizuotą trąšų žemės ūkį ir toliau teršime Baltijos jūrą, kuri šiuo metu yra labiausiai užteršta jūra pasaulyje, nes trąšos keliauja mūsų upėmis ir gruntiniais vandenimis. „Nepaisant to, kad šiuo metu Lietuvoje yra suinteresuotų žmonių vystyti žalingą gamtai industrinę žemdirbystę, dėsiu visas pastangas, kad šioje Seimo sesijoje parlamentarams užtektų valios ratifikuoti Helsinkio konvenciją, kuri garantuoja ir reglamentuoja Baltijos jūros apsaugą“, - sakė L. Balsys Jau tapo tradicija, kad Aplinkos apsaugos komitetas Pasaulinę Žemės dieną kviečia paminėti iškilmingu renginiu Nepriklausomybės aikštėje.
Šventės dalyvius dainomis džiugino Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos auklėtiniai.
Pasaulinė Žemės diena – pavasario lygiadienio, bundančios gamtos ir grįžtančių sparnuočių šventė. Žemės diena suvienija žmones bendram rūpesčiui dėl mūsų visų namų.
