Bene pustrečių metų nagrinėtoje kauniečio Remigijaus Arvydo Vaičiūno, pravarde Limpukas, baudžiamojoje byloje telieka padėti tašką.
Kadaise Daktarų gaujai priklausęs R. A. Vaičiūnas dar 1987 metais kartu su Henriku Daktaru ir kitais bendrininkais sovietinėje Lietuvoje buvo teisiamas dėl lapių vagysčių. Anuomet jis buvo tarp tų sulaikytųjų, kurie kone pirmieji davė parodymus prieš savo vaikystės draugą H. Daktarą, todėl ilgam užsitraukė pastarojo nemalonę.
Įkliuvo dėl narkotikų
Jau bene 4 kartus teistas R. A. Vaičiūnas šį kartą buvo sulaikytas 2010 metų pavasarį – drauge su gerokai už save jaunesniais kauniečiais Algimantu Žiulpiu, Mindaugu Bernotu ir Linu Armonu. Visiems jiems pateikti kaltinimai dėl disponavimo labai dideliu kiekiu heroino, ketinant jį parduoti.
Teismas iš pradžių leido suimti visą įtariamųjų ketvertą, bet ilgokai užtrukusio baudžiamosios bylos svarstymo Kauno apygardos teisme pabaigos tardymo izoliatoriuje laukė tik trys. Dėl neįgalumo sunkiai vaikštančiam ir kitų rimtų sveikatos bėdų turinčiam Limpukui suėmimas vėliau buvo pakeistas į švelnesnę kardomąją priemonę, tad į teismo salę jis atvykdavo iš savo namų. Praėjusių metų pavasarį R. A. Vaičiūnas kurį laiką buvo gydomas Kauno klinikų stacionare dėl komplikacijų po infarkto, todėl teismo posėdžiai kurį laiką nevyko.
Bylos nagrinėjimas vis strigo ir dėl teisiamuosius ginančių žymių advokatų užimtumo kitose bylose, ir dėl kitų proceso dalyvių ligų ar operacijų, ir dėl visokiausių apeliacinių skundų nagrinėjimų. Per tą laiką Kauno apygardos prokuratūra visiems keturiems teisiamiesiems patikslino kaltinimus, todėl juos teko apklausti papildomai.
Suėmimus pratęsė
Vis dėlto rugsėjo pradžioje šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas iš esmės buvo užbaigtas ir teisiamieji tarė savo paskutiniuosius žodžius. Bet prieš tai teismui dar teko spręsti trijų teisiamųjų kardomosios priemonės klausimą, nes nuosprendį šioje byloje ketinama skelbti spalio pabaigoje, o M. Bernoto ir L. Armono suėmimo terminas baigiasi rugsėjo 29 dieną. Tik iki spalio 7 dienos teismo sprendimu suimtas ir A. Žiulpys.
Svarstant suėmimo terminų pratęsimus, M. Bernotas ir A. Žiulpys pageidavimų pakeisti kardomąsias priemones nepareiškė – paliko teismo nuožiūrai. Matyt, jiedu nė nesitikėjo kitokio teismo sprendimo, nes patys dalyvauti skelbiant sprendimą nepanoro.
O štai L. Armonas iš karto ironiškai pareiškė, kad per tardymo izoliatoriuje praleistus dvejus su puse metų jis taip pripratęs prie kameros, kad į laisvę atseit visai nenorįs. Savo paskutinį žodį L. Armonas jau buvo taręs ankstesniame posėdyje. Beje, būtent dėl L. Armono teismui kilo papildomų procesinių problemų, nes posėdyje nedalyvavo jo advokatė Aušra Ručienė, kuri išvykusi į Kiniją. Padėtį išgelbėjo advokatas A. Bauža. Sutikęs šiuo klausimu atstovauti ir L. Armonui, jis čia pat pasirašė su juo atitinkamą atstovavimo orderį.
Prieš H. Daktarą neliudijo
Savo paskutiniame žodyje R. A. Vaičiūnas pirmuoju sakiniu pripažino jam pateiktus kaltinimus, o toliau daugiau kalbėjo apie tai, jog esąs persekiojamas už atsisakymą liudyti prieš H. Daktarą. Atseit iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatos jis po 4 mėnesių gydymo buvęs netikėtai sugrąžintas į tardymo izoliatoriaus kamerą, o tada Policijos departamento pareigūnai jam pasiūlę duoti parodymus prieš H. Daktarą ir „ramiai eiti namo“.
R. A. Vaičiūnas teisėjai skundėsi, kad šioje byloje jį esą „pakišę“ teisėsaugininkai – girdi, tai jie įtraukę į nusikalstamą veiklą ir bet kuria kaina siekę gauti jiems reikiamus parodymus, kuriais paremtų kaltinimus šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje Daktarų gaujos baudžiamojoje byloje. O juk su H. Daktaru jis nebendraująs jau 25 metus, todėl nenorįs sakyti to, ko nežino, tad ir liudyti prieš jį atsisakęs.
R. A. Vaičiūnas dar teigė, kad jo neįgalumas tikrai nesąs nupirktas ir jis kas dieną geriąs po saują vaistų. Dėl blogos sveikatos teisiamasis paprašė skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Juoba kad su žmona jis auginąs du mažamečius vaikus, o jo gaunama pašalpa – girdi, vienintelis šeimos pajamų šaltinis.
Kaltę pripažino ne visi
Savo kaltę visiškai pripažino ir M. Bernotas. Jis sakė, kad gailisi padaręs sunkų nusikaltimą, ir paprašė jam skirti kuo mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nes ateityje ketinąs mokytis ir dirbti. O nusikaltęs dėl to, kad nuolat stokojęs pinigų.
O štai A. Žiulpys net tardamas paskutinį žodį tikino, kad į nusikalstamą veiklą jį esąs įtraukęs policijos provokatorius. Girdi, kažkokie slaptieji agentai patys jo prašę nupirkti kvaišalų ir nurodę, kad šių galima gauti iš R. A. Vaičiūno-Limpuko. A. Žiulpys tvirtino, jog vienas įslaptintas liudininkas teisme melavęs, kad anksčiau su juo nebendravęs, nors iš tiesų tas kvaišalų trokštančiu klientu apsimetęs pareigūnas atseit kelis kartus pervedęs į jo sąskaitą pinigų ir provokavęs nupirkti heroino.
Kaltinimą palaikantis prokuroras paprašė A. Žiulpiui skirti 11 metų laisvės atėmimo bausmę. L. Armonui siūloma skirti 12 metų, o M. Bernotui – 14 metų laisvės atėmimo. Griežčiausiai gali būti nubaustas R. A. Vaičiūnas – jam prokuroras siūlo duoti net 17 metų laisvės atėmimo.
Belgai dar nenuteisė
R. A. Vaičiūnui-Limpukui pretenzijų tebeturi ir Belgijos teisėsauga – nuo tada, kai dar 2006 metais jis buvo sulaikytas per bendrą Vokietijos, Belgijos ir Lietuvos policijos operaciją prieš mašinvagius.
Tuomet Vokietijoje buvo suimta 10 lietuvių gauja, o dar 4 jos nariai buvo sulaikyti Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Ši gauja specializavosi vogti Vokietijoje brangius automobilius. Pavogtus juos pergabendavo į Belgiją, išardydavo dalimis, nuo detalių nutrindavo identifikacijos numerius, o tada veždavo į Lietuvą.
Apie kauniečių mašinvagių siautėjimą Belgijoje nemažai rašė vietinė spauda, buvo sukurti specialūs televizijos reportažai ir net dokumentinis filmas, o juose tvirtinama, kad nusikaltėliai iš Lietuvos visoje Rytų Europoje valdo nusikalstamą automobilių vagysčių biznį. Kaune tuo metu apsilankę belgų žurnalistai labai nustebo pamatę, kad buvę Daktarų šulai nevaržomai tebegyvena pakaunėje stovinčiuose į pilis panašiuose nuosavuose namuose.
Jaunųjų gangsterių ataka
R. A. Vaičiūnas-Limpukas Belgijos teisėsaugai tada nebuvo išduotas, nes 2006 metų rugpjūtį Kauno priemiestyje Domeikavoje, savo namų kieme, jis buvo užpultas keleto jaunosios kartos banditų, sužalotas ir liko invalidu.
Tą pavakarę į Limpuko kiemą įlėkė galingas „Mercedes'as“, o iš jo iššokę du jauni vyrai pavėsinėje sėdintį namų šeimininką apšaudė ir dar sutalžė beisbolo lazda. Atrodo, jog nužudyti R. A. Vaičiūno neketinta, nes šaudyta tik į kojas. Šiaip ar taip, tuomet į Limpuką pataikė mažiausiai 8 kulkos, o išpuolio dalyviai taip ir liko nesurasti.
Kauno apygardos teismas savo nuosprendį R. A. Vaičiūnui, M. Bernotui, L. Armonui ir A. Žiulpiui ketina skelbti spalio 22 dieną.
Remigijus RAINYS
