Lietuvos centro partija ir Tautinė partija "Lietuvos kelias" susivienijo rinkimams į laisvą Seimo nario vietą Šalčininkų apygardoje, kandidate keldami Tautinės partijos "Lietuvos kelias" pirmininkę Lilijaną Astrą.
Antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje "Tvarka valstybėje prasideda nuo kalbos" L. Astra teigė, kad kandidatuojant Seimo rinkimuose jai esą įdomu, ar iš tiesų regresuoja Šalčininkų rajone gyvenančių lenkų teisės, kaip teigiąs Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis.
"Kai Šalčininkų rajone kalbuosi su rinkėjais, jų yra du trečdaliai, pasisakančių už gerą lietuvių ir lenkų kaimynystę. Statistiškai Lietuvoje yra šimtas mokyklų, ir visos jos išlaikomos iš Lietuvos pinigų - tai tikrai geros kaimynystės bruožas. Palyginimui, visame pasaulyje veikia 75 lenkiškos mokyklos, išlaikomos iš Lenkijos pinigų. Klausimas - kodėl tai yra viešas melas viešoje erdvėje, sakoma netiesa supriešinant žmones? Viešas melas, absurdas yra šovinizmo politikos bruožai", - teigė L. Astra, turėdama omenyje europarlamentaro Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovo V. Tomaševskio pasisakymus ir skundus Europos Sąjungos vadovams.
L. Astra minėjo ir V. Tomaševskio reikalavimą transkribuoti lenkų rašmenimis lietuviškus gatvių pavadinimus Vilnijos krašte. "Taip keliamas visiškas chaosas informacinėje erdvėje - įdomu, kaip gaisrininkai nuvyktų į gatvę iškraipytu lietuvišku pavadinimu?", - stebėjosi L. Astra.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos centro partijos garbės pirmininkas Romualdas Ozolas teigė, kad jau laikas vėl atnaujinti lenko kortos problemą, kadangi tokių kortų turėjimas gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ir tapti tarpvalstybinės įtampos šaltiniu.
"Lenko ar ruso korta kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes sąlygose gaunančiam lenko ar ruso kortą yra aiškiai pasakyta, kad asmuo įsipareigoja kitai, o ne Lietuvos valstybei. Buvo bandyta šį klausimą kelti anksčiau, bet lobistai jį nustūmė į giliuosius Seimo stalčius. Tad šiuo metu, prieš savivaldybių rinkimus, būtų ne tik tikslinga, bet ir būtina Seime diskutuoti ir priimti atitinkamus nutarimus, ar galima leisti rinkimuose balsuoti žmonėms, kurie yra įsipareigoję kitoms valstybėms", - teigė R. Ozolas.
Kita problema - žemės reforma, kuri Vilnijoje, pasak R. Ozolo, yra įklimpusi labai smarkiai. "Visiškai akivaizdu, kad žemės reforma Vilnijoje turi būti spartinama atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus. Žemė nėra tiktai gamybos įrankis, žemė yra teritorija", - kalbėjo R. Ozolas, išreiškęs būgštavimus, kad žemė Pietryčių Lietuvoje gali būti išpirkta kitų valstybių piliečių.
Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusio Seimo nario Valdemaro Valkiūno, lietuviai Lietuvoje yra titulinė nacija, ir kitos nacijos turinčios pripažinti, kad jiems vienintelė istorinė tėvynė yra Lietuva. "Norėčiau kreiptis į žmones, save identifikuojančius kaip lenkus ar rusus, palaikyti lietuvius kaip išgyvenimo naciją", - kalbėjo Seimo narys.
Pasak R. Ozolo, rinkimai Šalčininkų apygardoje bus labai sunkūs, mat įveikti išankstinį ir per keletą pastarųjų metų ypač aršiai formuotą priešiškumą būsią tikrai nelengva. Tačiau pati L. Astra sako nemananti, kad rinkimuose bus sunku, nes jos sutikti žmonės šioje apygardoje puikūs, tik yra daug suklaidintų ir piktų.
"Pyktis - blogas patarėjas, iš tikrųjų reikia tiesos, o žmonės ten negauna teisingos informacijos", - teigė L. Astra, dar neprognozavusi, kokį procentą rinkėjų balsų galinti surinkti. Rimčiausiu konkurentu rinkimuose kandidatė teigė matanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovus. "Dabar Generalinė prokuratūra tiria jų finansinius šaltinius, bet turiu duomenų, kad jie yra ne iš Lietuvos ir ne iš Lenkijos", - užsiminė L. Astra, kol kas nenorėjusi konkretizuoti minėtų šaltinių kilmės.
Suvienijusios jėgas Seimo nario rinkimams Šalčininkų apygardoje, Lietuvos centro partija ir Tautinė partija "Lietuvos kelias" pasirašė bendrai parengtą "Memorandumą apie lietuvių kalbą", nes nuo tvarkos kalboje prasidedanti ir tvarka valstybėje.
ELTA primena, kad spalio 16-ąją prasidėjo rinkimų agitacijos kampanija lapkričio 15 dieną vyksiančiuose rinkimuose Šilalės-Šilutės ir Vilniaus-Šalčininkų rinkimų apygardose.
Seimo narių mandatų ketina siekti 17 kandidatų, atstovaujančių 10 partijų.
Per lapkričio 15 d. vyksiančius rinkimus Seimo narių mandatų sieks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškelti kandidatai Jonas Gudauskas ir Vidmantas Žilius, partijos Tvarka ir teisingumas iškelti kandidatai Remigijus Žemaitaitis ir Janina Šimkuvienė, Socialdemokratų partijai atstovaujantys Osvaldas Šarmavičius ir Darius Skusevičius.
Dėl parlamentaro mandato varžysis Liberalų sąjūdžio kandidatai Jonas Purlys ir Renatas Saladžius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai atstovaujantis Leonardas Talmontas, Naujosios sąjungos (socialliberalų) iškelti Daiva Vaitkevičiūtė-Rekašienė ir Česlava Stanul. Liberalų ir centro sąjunga iškėlė Raimundo Vaitiekaus kandidatūrą, Pilietinės demokratijos partija - buvusio Seimo nario Algimanto Matulevičiaus kandidatūrą. Patekti į Seimą norėtų ir Darbo partijos kandidatai Laima Zemeckienė ir Alina Gorevaja bei Tautinės partijos "Lietuvos kelias" kandidatai Darius Kasperaitis ir L. Astra.
Seimo nario rinkimai lapkričio 15 dieną Šilalės-Šilutės ir Vilniaus-Šalčininkų rinkimų vienmandatėse apygardose rengiami atsilaisvinus dviejų buvusių Seimo narių - socialdemokrato Zigmanto Balčyčio ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio - vietoms, juos išrinkus į Europos Parlamentą.
