Biudžeto dotuojama valstybės įmonė „Greminta“, Seimo valdybai priėmus sprendimą dėl jos likvidavimo, siūlo ją prijungti prie kanceliarijos, įsteigiant Maitinimo departamentą.
Įmonės direktorė Vidmanta Žižienė Seimo kanceliarijai įteikė raštą, kuriame atmeta Valstybės kontrolės priekaištus dėl neįvykdytų vidaus audito rekomendacijų. Taip pat primenamas „Gremintos“ siūlymas Seimo valdybai įmonę „pertvarkyti prijungimo būdu prie Seimo kanceliarijos, įsteigiant Maitinimo departamentą Jungtinės Karalystės pavyzdžiu“.
Rašte tvirtinama, jog po reorganizacijos „darbuotojų darbo užmokesčio ir „Sodros“ išlaidos bus pilnai padengtos ne iš biudžeto lėšų, o iš uždirbtų pajamų“.
Ilgus metus Seime dirbanti „Greminta“, ne tik nemokanti nuomos mokesčio už patalpas, įrangą, valymo paslaugas, bet dar ir dotuojama iš Seimo biudžeto, dirbo nepelningai, išskyrus pastaruosius metus, kai buvo deklaruoti 3000 litų pelno. Didžiajai daliai įmonės darbuotojų oficialiai mokami minimalūs atlyginimai.
Pirmadienį su Seimo valdyba susitikusi valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė tvirtino, kad nustatyti, kodėl biudžeto dotuojama valstybės įmonė „Greminta“ dirbo nepelningai, neįmanoma dėl netinkamo apskaitos tvarkymo.
„Negalima atlikti jokios veiklos analizės, kur dingsta tos visos gautos pajamos“, - pirmadienį po susitikimo su Seimo valdybos nariais žurnalistams sakė R.Budbergytė.
Valstybės kontrolės vadovė informavo Seimo valdybą, jog nėra prasmės atlikti papildomą „Gremintos“ finansų ir veiklos auditą, nes jis jau padarytas anksčiau, tačiau į pateiktas rekomendacijas įmonės vadovė V.Žižienė neatsižvelgė.
Taip pat valstybės kontrolierė sakė Seimo valdybai siūliusi įpareigoti „Gremintos“ direktorę pateikti pasiaiškinimą, kodėl neįvykdytos vidaus audito, atlikto už 2007 metus bei devynis 2008 metų mėnesius, rekomendacijos. „Absoliučiai niekas nedaroma, neįgyvendinama, neįvedama apskaita, kuri leistų matyti viską, nes dabar jokio vertinimo neįmanoma atlikti, nes nesimato nei pajamų, nei išlaidų struktūros“, - situaciją konstatavo kontrolierė.
Tuo metu V.Žižienė savo rašte tvirtina, kad visos rekomendacijos, išskyrus dvi, įgyvendintos, o dėl neįgyvendintų, tarp kurių ir - detali apskaita, kurioje matytųsi pajamų ir išlaidų struktūra, sako, kaltos objektyvios aplinkybės, t.y. keliskart skelbti konkursai Seimo maitintojo vietai užimti.
„Detali pajamų ir išlaidų struktūra būtų aiškiai matoma įvedus specialią kompiuterinę sistemą, skirtą visuomeninio maitinimo įmonėms, kuri kainuotų apie 100 tūkst. litų. Šios kompiuterinės įrangos pirkimo procedūra tęsiasi jau nuo 2006 metų. Nuo 2006 iki 2008 metų buvo skelbti trys patalpų nuomos konkursai, kuriuos paskelbus sustodavo įrangos pirkimo procedūra. Tačiau tai ne įmonės kaltė, kad paskelbus konkursą sustabdytas įrangos pirkimas“, - rašoma rašte.
Pasak Seimo kanceliariją kuruojančios Seimo pirmininko pavaduotojos Virginijos Baltraitienės, nepaisant pasipriešinimo Seime, darkart pirmadienį „Gremintos“ klausimą aptarusi Seimo valdyba paliko galioti sprendimą, kad įmonė būtų likviduojama, konkurso būdu išrinkus naują maitintoją.
Konkurso sąlygas Seimo kanceliarija valdybai turėtų pateikti penktadienį. Trečiadienį Seimo pirmininko Arūno Valinsko darbotvarkėje numatytas susitikimas su „Gremintos“ darbuotojais.
Pasak V.Baltraitienės, galimybė dalyvauti konkurse neužkirsta ir „Gremintai“, tačiau politikė pripažino, kad dalyvaudama konkurse įmonė tiesiog pripažintų, jog pajamos buvo slepiamos.
„Gali dalyvauti ir „Greminta“, jei ji pateiks pasiūlymą, kuris atitiks konkurso sąlygas. Bet sprendžiant pagal tai, kaip ji šiandien dirba, jei reikėtų dar mokėti už nuomą, pagal jų visą finansinę situaciją, jie negalėtų. Viena išvada peršasi - arba buvo slepiamos pajamos, arba ji negali dalyvauti konkurse, nes reikia susimokėti už įrangą, patalpų nuomą“, - sakė V.Baltraitienė.
Pasak Seimo pirmininko pavaduotojos, daugeliui „Gremintos“ darbuotojų oficialiai mokami minimalūs atlyginimai.
Valstybės įmonė „Greminta“, išskirtinėmis sąlygos dirbanti Seime, nemokanti nei nuomos, nei komunalinių mokesčių, pastaruosius metus skelbė dirbusi nuostolingai, tik pernai deklaravo kelis tūkstančius litų pelno. Maža to, pasak V.Baltraitienės, Seimo lėšomis buvo perkamas netgi „Gremintos“ inventorius, o įmonei dar skiriami papildomi pinigai už priėmimų organizavimą.
Seimo valdybai priėmus sprendimą likviduoti „Gremintą“, į gynybą stojo Seimo nariai - trečdalis parlamentarų įteikė raštišką prašymą palikti įmonę. Tokį prašymą pateikė ir savo iniciatyva klausimą svarstęs pateikė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Seime jau ne kartą bandyta išnuomoti patalpas, kuriomis daugelį metų išskirtinėmis sąlygomis naudojasi valstybės įmonė „Greminta“, tačiau - nesėkmingai.
Pirmą kartą konkursas dėl patalpų nuomos skelbtas 2007 metais, kai kilus vadinamajam privilegijų skandalui apsižiūrėta, jog „Greminta“ parlamente dirbo „šiltnamio sąlygomis“ - nemokėjo nei už patalpų nuomą, nei už komunalines paslaugas. Tačiau konkursas neįvyko nei tuomet, nei pakartotinai skelbtas praėjusiais metais, neatsiradus įmonėms, nustatytomis sąlygomis norinčioms teikti maitinimo paslaugas Seime.
