Biržų rajono Astravo miestelio gyventojai bijo, kad liguistai aplinką suvokiančios moteriškės išpuoliai vieną kartą gali baigtis tragedija. Į ligoninę pateko senolė, kurią ne pirmą sykį užpuolė ir smūgiais apipylė keistoji kaimynė.
Vienoje iš Astravo 2 - ojo namo laiptinių gyvena dvi senutės. Paulei šį mėnesį bus 85 - eri. Kita, vardu Miliutė, kaimynų teigimu, yra gal 15 metų jaunesnė.
Abi jos kadaise dirbo „Siūlo" fabrike, abi dabar gyvena vienišos, triūsia savo daržiukuose. Paulyte vadinamą senolę lanko Biržų rajone gyvenantis jos giminaitis, o Miliutės artimųjų kaimynai sako nepažįstantys.
Visi kaimynai žino, kad Miliutę „puola" vagys, nuodytojai ir kitokie jai „pakenkti" norintys nedorėliai. Astraviškiai nemano, kad tai susiję su senatviniais reginiais, nes jai dar „Siūle" valytoja dirbant kaimynai girdėję istorijas apie neva nuolat suplėšomus Miliutės drabužius, kuriuos ji paliekanti fabriko rūbinėje.
Miliutei išėjus į pensiją „priešų" atsirado dar daugiau. Moteris prieš kelerius metus ir korespondentams pasakojo apie nuodijamą jos viralą, maisto atsargas. Moteriai atrodė, kad kažkas netgi jos daržoves lysvėse apibarsto pražūtį nešančiais milteliais.
Nuolatinių baimių kamuojama moteris kaimynus buvo užpuolusi ne tik žodžiais. Tačiau daugiausiai nuo jos kenčia kaimynė Paulė.
„Šiaurės rytai" prieš kurį laiką jau rašė apie sumuštą senolę, kurią iš pasalų užpuolė Miliutė. Jau tuomet ši korespondentams aiškino keistus regėjimus: esą Paulė kažkokiu būdu patenka į jos butą ir viską užnuodija. Tąsyk sumušta galva senutė buvo gydoma. Tačiau ir po to Paulytė gerai nesijautė. Iki tol kaip sveikuolė gyvenusi ir didesniais sveikatos sutrikimais nesiskundusi senolė po išpuolio nuolat skundėsi galvos skausmu.
Vakar Paulei vėl teko kreiptis į gydytojus, kai ją mažyčiame bendrame koridoriuke užpuolė vaizdinių kamuojama kaimynė.
„Ji staiga atsirado man už nugaros, ranka užspaudė burną ir daužė galvą kumščiu", - pasakojo iš rentgeno kabineto išėjusi 85 metų Paulytė. Vakar giminaitis ją nuvežė į polikliniką. Gydytojai, įtarę smegenų sutrenkimą, senolę paguldė stebėjimui į Biržų ligoninės Traumatologijos skyrių.
Apie užpuolimą žino policija, pranešta ir Biržų seniūnijai. Tačiau ar gali jų paauklėjimą suvokti pensininkė, kuri vakar korespondentėms aiškino su realybe prasilenkiančius dalykus - kopūstuose randamus geltonus nuodus, užterštas bulves ir t. t. Nors kaimynai kalbėjo apie Miliutės išpuolius, ši tvirtino pati visko bijanti.
Moteris į vežimėlį krovė mantą - ryšulius, puodus. Astraviškiai teigia, kad ji visada taip elgiasi, kai eina į miestą. Miliutei atrodo, kad paliktus daiktus kažkas pavagia. Vakar ji aiškino einanti ne į miestą, o prie Astravo rūmų, kur jos laukia daugybė kačių. Moteris sakė joms vežanti ką tik išvirtą sriubą. Nors žmonės pasakojo, kad Miliutė viryklę buvo įsirengusi tolėliau nuo namų esančiame paupyje, vakar ji teigė viralą kaitusi savo virtuvėje.
Į miesto pusę keliaujančią Miliutę lydėjo būrys juodų katinų, kurie gyvena kartu su ja. Kas žino, kada ir kas vėl gali tapti nelaimingos moters „priešais"? Jei Miliutė neturi jos gydymu galinčių pasirūpinti artimųjų, gal to gali imtis seniūnija? Juk turi kažkas aplinkinius ginti nuo ligotos, neaiškių vaizdinių kamuojamos ir smurtauti linkusios moters.
Ar visą gyvenimą sunkiai dirbusiai ir tik gerų žodžių iš ją pažįstančių žmonių nusipelniusiai Paulytei lemta būti užmuštai galbūt baisios ligos valdomo žmogaus?
Alfreda Gudienė
