Nors Valstybės kontrolė savo audite dar prieš aštuonerius metus konstatavo, kad papildomos priemokos už paslaugos, kurių prašoma sveikatos priežiūros įstaigose, – jau epidemijos lygį pasiekusi problema, pirmadienį į Seime surengtą šiai problemai aptarti surengtą konferenciją susirinkusieji valstybinių įstaigų, pacientų ir medikų asociacijų atstovai vieningai pabrėžė, kad dar stinga būtų, kaip tai kontroliuoti.
„Štai konkreti situacija – pacientas, kuriam buvo atlikta peties operacija, klausia, ar normalu, kad buvo jo paprašyta nusipirkti operacijai reikalingus tam tikrus siūlus? Galbūt kai kuriais atvejais taip gali būti. Tačiau žmogus buvo labai nustebęs, kai jam davė telefono numerį ir tą priemonę atvežė į namus, žinoma, jokio čekio nebuvo duota. Ir tokių istorijų labai daug. Kodėl žmonės nesikreipia, nekelia problemos? Jie bijo, sako, kad turi sveikatos problemų ir nenori konfliktuoti su gydymo įstaiga“, – kalbėjo Seimo narė Agnė Bilotaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad dar pavasarį Audito komitete svarstytos gydymo įstaigų finansinės ataskaitos atskleidžia, kad metų pabaigoje jų deklaruojami likučiai gali siekti vienur 5, kitur – ir 30 milijonus eurų.
„Keltas klausimas, ar tam tikra dalis pinigų tose sąskaitose atsiduria iš tų neteisėtų papildomų priemokų? Tačiau ir pati Valstybės kontrolė yra apstebėjusi, kad patikrinti, kiek pacientų priemokos papildo kasą, beveik neįmanoma, nes viskas sugula į vieną katilą. O iš tiesų esama rizikos, kad yra apmokama du kartus – ir iš PSDF, ir iš paciento kišenės“, – dėstė Seimo Antikorupcijos komisijos narė.
Pabrėžiama, kad esama teisinių spragų, kuriomis sveikatos priežiūros įstaigos naudojasi skriausdamos pacientus.
„Yra aiškiai pasakyta, kad valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigose teikiama nemokamai ir iš paciento negali būti reikalaujama papildomo mokesčio. Tačiau taip pat yra nuostata, kad pacientas savo iniciatyva pasirinkęs brangesnius vaistus, tyrimus, už tai turi susimokėti pats. Taigi čia prasideda manipuliacijos, kai gydytojas siūlo rinktis geresnes priemones, o pacientui stinga kompetencijos įvertinti, kada tai yra būtina“, – aiškino A. Bilotaitė.
Negana to, pabrėžė ji, net nustačius tokį pažeidimą šiuo metu galiojanti viso labo simbolinė atsakomybė gydymo įstaigai ir jos vadovui – įspėjimas.
Sistema „nutildo“ išsišokėlius
Kaip iliustratyvus pavyzdys šioje diskusijoje pasitarnavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atliktas tyrimas. Jo metu 1200 tikslinės auditorijos atstovų buvo klausiami, kiek jie priversti laukti eilėje ir kiek primokama už tyrimus valstybinėje įstaigoje.
„21 proc. pacientas iš 852 apklausoje teigė, kad atėjus į valstybinę gydymo įstaigą su siuntimu radiologiniam tyrimui, magnetiniam rezonansui ar kompiuterinei tomografijai, dar už kažką (pavyzdžiui, vienkartinę aprangą ar skaitmeninę laikmeną su tyrimo vaizdais) turėjo primokėti. Atrodo, jei jau eini į valstybinę įstaigą, primokėti neturėtum. Ligonių kasų požiūriu visa tai yra įskaičiuota į paslaugos įkainį, o, taip išeina, įstaigos požiūriu, ne, kad kažkas turėtų tai padengti. Kaip taip nutinka, kad kažkuriais atvejais vieni tyrimą sugeba gauti greičiau nei per savaitę, o kiti kažkodėl laukia daugiau nei mėnesį? Ir čia kalbama ne apie mokamas paslaugas“, – tyrimą pristatęs kalbėjo POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.
Jo pastebėjimu, kai apie priemokas kalbama iš paciento perspektyvos, svarbu pabrėžti, kad daugelis nesupranta, kada reikia jas mokėti, kodėl reikia mokėti viešoje įstaigoje.
„Iš esmės turime džiungles, kurių negeba niekas išnarplioti, neturime jokių galimybių patikrinti, kiek kokių priemokų kokioje įstaigoje yra. Nebent atlikinėti tokias apklausas.
Ir čia kalbame apie būtinus organizmo būklei, ligos eigai sekti tyrimus – kraujo, radiologinius, taip pat – genetinius ir kraujo žymenų tyrimus. Dabar gi yra taip, kad atliekant vėžio žymens tyrimus 25 proc. pacientų turėjo mokėti pilną kainą (kas atsieina ir kelis šimtus eurų). Taigi situacija tokia, kad valstybė nusprendžia kompensuoti inovatyvių vaistų, tačiau monitoravimui, jis veikia ar ne, neskiria pakankamai pinigų“, – dėstė onkologinių pacientų atstovas.
POLA prezidentas atkreipė dėmesį, kad ir tokios tarptautinės organizacijos kaip EBPO, PSO nuolat pabrėžia kad Lietuvoje pacientų priemokos yra katastrofiškai didelės.
Jis sakė žinantis nemažai tokių istorijų, ypač Klaipėdoje, kai žmonės pasiskundė, kad jiems buvo prašyta susimokėti už paslaugas neduodant kvito.
„Kai jie kreipėsi į ligoninę, ligonių kasas, ministeriją, tai gydytojai klausė – „ar ieškai problemų, nebeketini čia gydytis?“ Sistema teisės aktais yra numatyta, tačiau ji neveikia, žmonės bijo kreiptis, o problema yra milžiniška“, – kalbėjo pacientų atstovas.
Ligonių kasos: pasirinkime, ar norime galimybės „aplenkti eilę“
Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gintaras Kacevičius patikino, kad kreipiantis į valstybinę sveikatos priežiūros įstaigą dėl paslaugos, kuri apmokama iš PSDF, jis turi tikėtis nemokamos paslaugos.
„Stengiamės kuo daugiau šviesti visuomenę, išaiškinti, kada priemoka yra galima, o kada jos nėra pagrįstos. 2018–2019 metais mus pasiekė apie 53 skundai dėl įvairių priemokų, iš jų 39 atvejais skundai buvo pagrįsti. Tokiais atvejais rekomenduojame pacientui kreiptis į gydymo įstaigą, o šiai – grąžinti nepagrįstai paimtas papildomas priemokas“, – kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie Sveikatos priežiūros įstatymą, kuris numato, kada pacientas, pasirinkęs brangesnes nei standartinės medžiagas, turi sumokėti skirtumą, kartu sutiko, kad tai sukuria tą ydingą terpę pacientą paskatinti pasirinkti tas priemones, už kurias sumokama papildomai.
„Tačiau norint iš esmės išspręsti šią problemą turi būti keliamas principinis klausimas. Tuomet reiktų peržiūrėti Sveikatos sistemos įstatymo nuostatą ir kelti klausimą, ar apskritai leidžiame pacientui, kuris turi daugiau pinigų ir nori mokėti už paslaugą, tą daryti, ar ne.
Visuomenė šiuo klausimu irgi yra gana susiskaldžiusi. Štai Baltijos tyrimų naujos apklausos rodo, kad daugelis pacientų norėtų visgi turėti galimybę susimokėjus „apeiti eilę“.
Kaip alternatyvą šitos nuostatos keitimui galėtų būti įteisintas ministro įsakymo lygmens dokumentas, kuris aiškiau reglamentuotų dabar galiojantį įstatymą. Pirmiausia, pacientui turėtų būti pasiūlomas nemokamas gydymas, visas gydymo priemones įstaiga turėtų turėti pati, kad norint pacientui jis mokėtų tik kainų skirtumą ir nebūtų siunčiamas kažkur kažko nusipirkti. Taip būtų sudaryta mažiau galimybių piktnaudžiauti“, – pabrėžė jis.
Organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas mano, kad priemokų problemą išspręsti padėtų ir tai, jeigu reguliariai būtų tiriama pacientų apsilankymų gydymo įstaigose kokybė. Apklausos padėtų išsiaiškinti, kaip dažnai iš pacientų reikalaujama priemokų, kyšių. Tuo turėtų būti suinteresuoti patys gydymo įstaigų vadovai, taip pat įstaigų steigėjai.
Portalas tv3.lt jau yra rašęs, kada sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę prašyti susimokėti už gydymo paslaugas.
