Rengiamas Tautinių mažumų įstatymo projektas, pasiekęs vyriausybės kanceliariją, jei būtų priimtas, blogintų tautų santykius ir prieštarautų Konstitucijai, - mano Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys, žurnalistas Vitalijus Karakorskis. Dargi, būtų naudingas Kremliui.
- Ką manote apie rengiamą Tautinių mažumų įstatymą?
- Pirmiausia, naujas įstatymas tikrai reikalingas, tačiau konkretus variantas blogina dabartinę tautinių mažumų situaciją, o pagal Europos Sąjungos teisę, mažumų padėtis negali būti bloginama. Maža to, pats projektas, mano nuomone, prieštarauja Konstitucijai.
- Kuriems konkrečiai straipsniams ir kas?
- Konstitucija apie tautines mažumas kalba dviejuose savo straipsniuose. Tiesą sakant, ten vartojama – Konstitucijoje – sąvoka ne „Tautinės mažumos“, o "Tautinės bendrijos". Ir ne šiaip Tautinės bendrijos, o piliečių tautinės bendrijos. Pavyzdžiui, Konstitucijos 37 straipsnis sako, kad: „Piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius.“ Čia vienas straipsnis. Kitas – 45 straipsnis: „Piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai. Tautinėms bendrijoms valstybė teikia paramą.“
- O kas konkrečiai yra blogai įstatymo projekte?
- Įstatymo projekte jau kalbama kalbama apie „tautinę bendriją“, kuri juridinis asmuo. Jo forma yra asociacija, labdaros ar paramos fondas – apie tai atskira kalba – atstovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių arba nuolat gyvenančiųjų Lietuvos Respublikoje asmenų interesams, juos tenkinantis bei ginantis jų teises. Iš kur atsiranda tie nuolat gyvenantys asmenys? <...> Pavyzdžiui, ne paslaptis, kad tautine bendrija būtų laikytina ir Lietuvoje registruota Rusijos federacijos piliečių asociacija. Ji jungia Rusijos piliečius, bet jie nuolat gyvena Lietuvoje. Tai kas išeina? Pagal šitą idiotišką projektą asociaciją galima traktuoti, kaip tautinių mažumų organizaciją ir net, kaip „Tautinę bendriją“. Nėra nurodyta jokių kiekybinių ar kokybinių parametrų. Yra pasakyta, kad reikalinga tik asociacija, labdaros ar paramos fondas.
- Kitaip sakant, jei aš su dviem ar trim kitais piliečiais įregistruosiu kokį nors klubą, pagal atitinkamą įstatymą, ir nurodysiu, kad mano tautybė yra elfas arba nykštukas, tai jau bus visateisė tautinė bendrija?
- Užteks pasakyti, kad esate kroatas. Aš ne prieš nuostatą, kad žmogus pats apsisprendžia dėl savo tautybės ir būtent todėl nesuprantu apsisprendimo sąsajos su juridiniu asmeniu. Pagal galiojančius įstatymus užtenka trijų steigėjų, o labdaros ar paramos fondui išvis vieno. Jei, pavyzdžiui, aš įsteigsiu kokio nors žydų kokį nors fondą „Šalom“, tai bus jau tautinė bendrija, pagal šitą įstatymo projektą.
- Kas dar projekte negerai?
- Negerai viskas tame skirsnyje, kur daug aistrų dėl tautinių mažumų kalbų vartojimo. Čia 17 projekto straipsnyje aprašoma teisė rašyti gyvenamų vietovių ir gatvių pavadinimus ten gyvenančių tautinių bendrijų kalbomis, šalia valstybinės kalbos. Viskas tvarkoje, aš buvau už, kadangi čia galioja Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos, kurią seniai yra ratifikavęs mūsų Seimas, reglamentavimo sritis. Jo 11 str. 3 punktas skelbia: „Šalis tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinėms mažumoms priskiriami asmenys, savo teisiniais reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, atsižvelgus į konkrečias sąlygas, vietovės specifiką ir topografinius įrašus, stengiasi darytų taip, kad tautinės mažumos kalba, jeigu būtų užtikrinti pakankamas tokio žymėjimo poreikis“.
- Bet čia labai jau daug vertinamųjų sąvokų: „tradiciškas“, „pakankamas“. Kas tai yra?
- Ne, ne, ne. Čia rėminė koncepcija su kurias viskas tvarkoje. Mes ne apie tai kalbame. Čia tik apie topografiją eina kalba. Čia mūsų tarptautiniai įsipareigojimai. O ką mes matome įstatyme? Aš pradėjau skaityti 17 straipsnio pavadinimą ir man dėl vietovių bei gatvių viskas tvarkoje. Bet „Valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo subjektų topografinių ženklų pavadinimus tautinės mažumos kalba.“ Iš kur atsiranda valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo subjektai??? Po to jau eina 17 str. 5, 7 punktai, kur figūruoja valstybės institucijų, biudžetinių įstaigų pavadinimai. Čia de facto vyksta valstybės perversmas, autonomijos (Vilniaus krašte, - balsas.lt) įvedimas. <...> Iš kur tas perteklinis dalykas atsirado? Nėra tokių mūsų tarptautinių įsipareigojimų. <...> Kai mes ruošėme praeitos kadencijos Kultūros ministerijos inicijuoto to paties įstatymo projektą, tautinės bendrijos gyventojų nuošimtis, kuomet būtų galima gatves žymėti jos kalba, buvo 33 proc., o dabar jau 25, bet čia tiek jau to.
- O tai koks pagrindinis dalykas?
- Pats pagrindinis dalykas – Tautinių bendrijų tarybos formavimas. Tos tarybos pirmininku aš buvau, žinau, kad jis reikalinga, kaip savotiškas etnoparlamentas. Ji visada, nuo pat įkūrimo, jei kas neprisimena, palaikė Lietuvos euroatlantinę integraciją. Ligi šiol institucija, prie kurios formuojama ši taryba, galėjo pati nustatyti jos organizavimo principus. Dabar prireikė kišti juos į įstatymą. <...> Lietuvos lenkų rinkimų akcija, suvokdama, kad vėliau gali būti suformuota valdančioji koalicija ir be jos, kiša tokį įstatymą.
- Kodėl būtent Lietuvos lenkų rinkimų akcija?
- Jie nori dominuoti ir nustato proporcijas. Tautinės mažumos, kurių skaičius Lietuvoje yra virš 150 000, turėtų 5 atstovus taryboje. Tokių etninių grupių pas mus yra dvi – lenkai ir rusai. Suprantama, kad jie visą laiką dominuos šitoje taryboje. Nuo 10 000 iki 150 000 turinčios bendrijos galės deleguoti po tris atstovus – tai ukrainiečiai ir baltarusiai. Skaičiuokime, kas išeina. Taigi – 5 lenkai, 5 rusai, 3 ukrainiečiai, 3 baltarusiai. O jau po to, kurių yra mažiau 10 000, galės deleguoti po vieną nuo 1000.
- O kas deleguos? Kokios bendruomenės?
- Istorinė Lietuvos totorių bendruomenė, istorinė vokiečių bendrija, istorinė žydų bendrija turės po vieną atstovą. O rusai, kiurių dauguma yra ne vietiniai, o kolonistai, patekę čia per okupacijos metus, netgi dėka okupacijos, turės penkis atstovus. Dar daugiau – didelė dalis tų rusų eina po tokiu „Stogu“, kaip Rusijos ambasados globojama „Tėvynainių taryba“. Tai čia ir bus taryba – Rusijos ambasados pratęsimas. <...> Kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis dalyvauja Rusijos ambasados globojamuose renginius irgi nėra paslaptis. <...> Atsiminkime, kas kūrė tariamą autonomiją Vilniaus krašte 1990-1991 metais. Viskas bus aišku.
