Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) piktinasi tuo, kad žydų partizanų antifašistų persekiojimas nebuvo politiškai įvertintas ir klausia, kas už šį persekiojimą atsakingas.
Prezidentui Valdui Adamkui, Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui, premjerui Gediminui Kirkilui bei generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui adresuotame laiške, pasirašytame Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko Simono Alperavičiaus bei Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos pirmininko Tobijo Jafeto, klausiama, „ar partizanų geto kalinių persekiojimas yra Lietuvos oficialios politikos dalis, ar prokurorų ir teisėjų saviveikla“.
Laiške pažymima, kad dar birželį LŽB kreipėsi į Lietuvos valstybės vadovus, tikėdamasi, kad jie „politiškai įvertins pokarinio pasaulio praktikoje neturinčius precedento geto kalinių persekiojimus, kurie kaltinami tuo, kad mirtino pavojaus akivaizdoje pasirinko vienintelį galimą apsigynimo būdą - ginkluotą pasipriešinimą naciams ir jų vietiniams pagalbininkams“.
Nesulauksi atsakymo LŽB kelia naujus klausimus - ar Lietuva pripažįsta antihitlerinės koalicijos pergalę Antrajame pasauliniame kare, tarptautinio Niurnbergo tribunolo nutarimus bei ar Lietuvos teismai ir prokuratūra vadovaujasi šiais nutarimais.
Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukė Lietuvos prokurorų sprendimas apklausti kelis žydų tautybės asmenys, nors patys pareigūnai tvirtina, kad šie asmenys nėra įtariami nusikaltimais prieš lietuvius Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais, o iš tiesų tėra liudytojai.
Gegužės pabaigoje byloje dėl civilių gyventojų žudymo Kaniūkų kaime, Šalčininkų rajone 1944 metais, buvo apklausta Fania Brantsovsky.
Taip pat tęsiamas tyrimas dėl Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvos teritorijoje galimai sovietų partizanų būrių įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui, tačiau Izraelis atsisakė bendradarbiauti šiuo klausimu su Lietuva. Anot prokuratūros, specialusis liudytojas šioje byloje Yitzhakas Aradas kol kas neapklaustas.