O lietuviams, vežantiems paramą Ukrainos kariams, gresia pavojai papulti į rusų diversantų rankas, o Putinas, nors ir matydamas prastėjančią Rusijos ekonomiką, vis daugiau pinigų skiria savo karo žudikų mašinai. Be to, suskaičiuota, kad keli šimtai tūkstančių gyventojų Lietuvoje galvoja, kad dėl karo Ukrainoje kalta ne Rusija.
Aidas Bubinas jau 35 kartus keliavo į Ukrainą. Vyras savanoriauja, kovojantiems ukrainiečiams veža pagalbą – automobilius, drabužius, generatorius.
„Arčiau fronto yra labai intensyvus judėjimas ukrainiečių karių, nes yra privežama amunicija, yra rotacija, vieni atvažiuoja, kiti išvažiuoja, pakankamai saugiai jautiesi tais keliais važiuodamas. Kad kažkokios žvalgybinės ar diversinės orkų grupės, jos kad jos kažką darytų", – pasakoja A. Bubinas.
Keliaudamas į Ukrainą, vyras imasi ir saugumo priemonių.
„Visada mus pasitinka kažkurioje lokacijoje, nes nesiunčia konkrečių koordinačių, kur yra tuo metu bazė, nes kad ta informacija nebūtų kažkokiu būdu perimta. Tai susitinkam iš anksto sutartoje vietoje. Ir 10–20 kilometrų mus palydi iki tos vietos, kur mums reikia išsikrauti“, – kalba A. Bubinas.
Aštuntą kartą Lietuvos žvalgyba pristatė kasmetinį grėsmių vertinimą. Jame ir pažymi, kad lietuviams, vežantiems paramą į Ukrainą, kyla rimtas pavojus, kad gali pakliūti į Ukrainoje veikiančių rusų diversantų rankas. Vienas lietuvis tik prasidėjus karui buvo papuolęs į tokią situaciją.
„Jeigu imant prieš metus, tai buvo nestabili fronto linija. Judėjo neaiškiais nei greičiais, nieko, atvažiavęs į kažkokią vietovę, gali atsidurti jau priešo užnugaryje, tai turbūt galėjo atsitikti, dabar stabilizavusis mažiau daugiau fronto linijai, padidėjus ženkliai Ukrainos karių, tai gerokai sunkiau tą padaryti. Tai būtų savižudybė iš jų pusės bandyti stabdyti kažkokius civilius gabenančius kažkokią humanitarinę pagalbą“, – teigia A. Bubinas.
Vertinimo ataskaitoje žvalgyba rašo, kad nors Rusijos ekonomika po truputį prastėja dėl įvestų sankcijų, tačiau tai netrukdo Putinui gyventojų gerovės sąskaita vis gausiau finansuoti savo karo mašiną.
„Negalime savęs raminti, kad Rusija pralaimi karą, yra silpna, o jos keliamas pavojus kažkaip sumažėjo. Ukraina šiandien dar nelaimėjo karo, taip, kaip Rusija dar jo nepralaimėjo“, – tvirtina karinės kontržvalgybos vadovas Elegijus Paulavičius.
Ir nors kai kurie ekspertai aiškina, kad amunicijos ir ginkluotės atsargos Kremliui baigiasi, bet realybė kiek kitokia.
„Resursai, kuriais disponuoja Rusija šiandien, mes vertiname, kad tų išteklių pakaktų tokio pat intensyvumo karui, kokį mes matome šiandien, užtektų dar 2 metams“, – sako E. Paulavičius.
Rusija esą bandys atnaujinti savo karinius nuostolius ir toliau elgtis agresyviai. Prezidento patarėjas ragina ruoštis.
„Mes kalbame apie pakankamai trumpą laiko tarpą, 7, nuo 5 iki 10, sakykime, septyneri metai pasiruošti, tai šią datą mes turime įsikalti ir į planavimą, ir į mąstymą“, – tvirtina prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
Žvalgybos vertinimu, nėra ženklų, kad artimiausiu metu Putiną galėtų kas nors išstumti iš posto. Bet net jei Putino ir neliks, Rusija normalia valstybe vis tiek netaps.
„Tikėtina alternatyva Putino režimui, yra deja, kitas autoritarinis režimas“, – teigia VSD vadovas Darius Jauniškis.
Atkreiptas dėmesys ir į privačias karines kompanijas, tokias, kaip „Wagner“. Anot tarnybų, jos yra pajėgios vykdyti ir diversines užduotis Lietuvoje. Rinkti informaciją, skatinti neramumus.
Kaip ir kasmet, pažymima, jog dalis prorusiškų gyventojų skleidžia Kremliaus melagystes viešai. Ir nors tai atrodo nereikšmingų propagandistų darbas, bet saugumas skaičiuoja, jog apie dešimtadalis Lietuvos gyventojų mano, jog dėl karo Ukrainoje kalta visai ne Rusija. Dešimtadalis gyventojų yra beveik 300 tūkstančių žmonių.
„Ta, sakyčiau, tylioji dalis visuomenės, į ką mes turėtume atkreipti dėmesį ir ieškoti priežasčių, kodėl taip yra. Tai nėra gausios pajėgos, bet jos egzistuoja“, – sako D. Jauniškis.
Atkreipiamas dėmesys ir į Lukašenkos veikimą. Lietuvai priimant baltarusių opoziciją ir suteikiant jai prieglobstį, Baltarusijos saugumiečiai verbuoja žmones, kad šie šnipinėtų tai, kas vyksta Lietuvoje.
„Ne visi tarp jų būna tikrieji tie opozicijos veikėjai, tarp jų, didelė tikimybė, yra ir aktyviai užverbuotų KGB agentų, kurie teikia informaciją Baltarusijos spec. tarnyboms. Neturėtume turėti iliuzijų, su tuo reikia rimtai kovoti, rimtai žiūrėti ir rimtai sekti, kas vyksta“, – tikina D. Jauniškis.
„Pernai buvo minimas toks Ilja Begunas, kuris buvo vienas pirmųjų nelegaliai pasiprašiusių Lietuvoje prieglobsčio. Sukurs tokį kanalą telegramkanalą „Shtabonoshko“, kuris bando deskridituoti visaip kaip demokratus. Bando nutekinti jautrius duomenis, galų gale, grįžo į Baltarusiją ir yra vienas iš propagandos veidų“, – kalba politologas Vytis Jurkonis.
Su baltarusių opozicija dirbantis Vytis Jurkonis sako, kad Lukašenkos režimas renka informaciją ne tik apie pabėgusius tautiečius. Juos domina ir mūsų valstybės reikalai.
„Apie ką renka info infiltruotieji? Išskirtinis dėmesys yra skiriamas toms demokratinės bendruomenės opozicijos struktūroms, lygiai taip pat nepriklausomai žiniasklaidai, kuri čia veikia, galimiems finansavimo šaltiniams. Lygiai taip pat galimiems kontaktams su Lietuvos pareigūnais, politikais ir tikrai matome, kad yra kai kurie asmenys, kurie intensyviai ir aktyviai bando prisišlieti prie tam tikrų Lietuvos politikų, pareigūnų, ir visuomenininkų aktyvesnių, kuriant tam tikrą didžiulį demokratų hiperaktyvių veikėjų įspūdį“, – sako V. Jurkonis.
Anot žvalgybininkų, vis dar tęsiasi kibernetiniai išpuoliai prieš Lietuvą, rusai ir baltarusiai aktyviau verbuoja į jų šalis atvykstančius lietuvius. Šnipinėjimu užsiima ir Kinija, jie bando perimti ir mūsų technologijų įmonių produkciją.
