Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Europos Sąjungos valstybės sutarė, kaip nuo kitų metų skirstysis paramą žuvininkystės sektoriui. Lietuvos žvejams parama neturėtų mažėti, tačiau tiek Europos Komisija, tiek ministrai nepritaria Europos Parlamento norui remti naujų žvejybos laivų pirkimą. Dabar dėl paramos kriterijų Lietuvai teks derėtis su Europos Parlamentu.
Pirmasis Lietuvos žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos pirmininkavimo blynas neprisvilo. Lietuvai pateikus kompromisą, pavyko sutarti, kaip šalims narėms bus skirstomos nuo kitų metų kuriamo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšos.
„Norėčiau padėkoti pirmininkaujančiai Lietuvai už sėkmingą bendradarbiavimą. Jo rezultatas dabar yra ant stalo“, – teigia Europos Komisijos narė, atsakinga už žuvininkystę, Maria Damanaki.
Iš viso fonde turėtų būti apie 22 milijardus litų. Kriterijuose numatyta daugiau dėmesio skirti atokiems regionams: pavyzdžiui Azorų ir Kanarų saloms. Taip pat bus atsižvelgiama, kiek svarbi šalies ekonomikai yra žuvininkystė ir kokia parama buvo skirta anksčiau.
Parama Lietuvos žuvininkystės sektoriui neturėtų mažėti – per pastaruosius septynerius metus Lietuvai numatyta kone 200 milijonų litų. Tačiau kol kas neaišku, ar Lietuvos žvejai galės gauti paramą naujiems laivams pirkti. Europos Parlamento komitetas pritaria, kad tam turi būti skirta europinių pinigų, tačiau Europos Komisija ir valstybės narės laikosi priešingos nuomonės. Esą dėl to gali nukentėti norai mažinti perteklinę žvejybą. Tad dėl to, kaip ir visų kriterijų, dar laukia derybos su Parlamentu.
„Mes įsitikinę, kad reforma reikalinga, taip pat pritariame idėjoms turėti daugiau selektyvios žvejybos įrankių, didesnių uostų pajėgumų, kad žuvys nebūtų metamos atgal į jūrą“, – teigia M. Damanaki.
Iš viso, anot specialistų, išeikvojama apie du trečdalius žuvų išteklių. Ne tik dėl to, kad žvejojama per daug, bet ir dėl to, kad netyčia pagaunamos žuvys dažnai išmetamos atgal į vandenis ir neišgyvena. Specialistai teigia, kad, tarkim, Baltijos jūroje apytiksliai 5 iš 7 žuvų rūšių yra naudojamos pernelyg intensyviai. Nuo kitų metų ketinama uždrausti žvejams mėtyti žuvį atgal į jūrą.
Pasak Lietuvos žemės ūkio ministro, naujausi mokslininkų duomenys rodo, kad daugėja žuvų Šiaurės jūroje, kiek prastesnė padėtis Viduržemio jūroje. Dėl žvejybos kvotų ketinama spręsti rudenį.
„Kadangi didėja gausiai žvejojamų Europos Sąjungoje žuvų išteklių skaičiai. Taip pat didėja išteklių, apie kuriuos mokslininkai turi pakankamai duomenų rekomendacijoms pateikti“, – sako Lietuvos žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna.
Tačiau Europos šalys, nustatydamos kvotas žvejybai, susiduria su trečiųjų šalių problema, tarkim, Islandija ir Farerų salos padidino savo žvejams skumbrių ir silkių kvotas. Iki mėnesio pabaigos Europos Komisija ketina parengti šioms šalims prekybines sankcijas.
