Susitikęs su aljanso generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, premjeras dėkojo NATO, kad ši pastaraisiais metais ėmėsi stiprinti kolektyvinės gynybos pajėgumus, Lietuvai ir kitoms regiono šalims nerimaujant dėl Rusijos veiksmų.
„Pastaraisiais metais NATO tikrai nuveikė nemažai stiprinant kiek primirštus kolektyvinės gynybos ir atgrasymo pajėgumus, o Lietuvai aktualu, kad NATO būtų pasirengęs bet kada ir tinkamai reaguoti į galimą agresiją, stiprintų oro gynybos pajėgumus regione ir imtųsi kitų svarbių žingsnių“, – per bendrą spaudos konferenciją su NATO vadovu sakė Lietuvos ministras pirmininkas.
Apie konkrečius pajėgumus S. Skvernelis nekalbėjo, bet Lietuva siekia, kad šiuo metu Baltijos šalyse vykdoma NATO oro policijos misija taptų sudėtine oro gynybos dalimi. Tai reiškia, kad budintys Aljanso naikintuvai krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.
Baltijos šalys taip pat siekia NATO paramos rengiant regiono oro gynybos architektūrą, tai yra į vieną gynybos schemą norima sujungti trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas.
Lietuva šiuo metu turi tik trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų ir yra pasirašiusi sutartį dėl vidutinio nuotolio sistemų pirkimo.
Ministras pirmininkas taip pat pareiškė, kad Lietuvai „transatlantinė vienybė nėra tiktai žodžiai“.
Pastaruoju metu augant ES bendradarbiavimui gynybos srityje, o Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams raginant kurti ES kariuomenę, S. Skvernelis tvirtino, kad šalis yra prieš „pastangų ir struktūrų dubliavimą arba dubliavimąsi“.
„NATO buvo ir bus pagrindinis saugumo ir stabilumo garantas Lietuvai ir NATO sąjungininkėms Europoje ir Šiaurės Amerikoje“, – kalbėjo premjeras.
ES šiuo metu vysto Europos gynybos fondą, atskiros Bendrijos šalys vykdo PESCO projektus, o devynios Bendrijos valstybės ketina kurti pajėgas, skirtas greitai dislokuoti į konfliktų zonas ar stichinių nelaimių ištiktas vietoves.
Tvyrant įtampai su Jungtinėmis Valstijomis, galingiausių ES šalių lyderiai teigia, kad Europa turi pati rūpintis savo saugumu.
J. Stoltenbergas gyrė Lietuvą kaip pavyzdį dėl gynybos finansavimo – šalis šiemet krašto apsaugai pirmą kartą žada skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Jis taip pat tvirtino, kad NATO pajėgos regione rodo „Aljanso galią ir vienybę“.
„Sąjungininkų lėktuvai saugo jūsų dangų, sąjungininkų laivai saugo Baltijos jūrą, o NATO kovinės grupės regione užkerta kelią konfliktui ir saugo taiką“, – tvirtino NATO generalinis sekretorius.
Baltijos šalys taip pat prašo Aljanso, kad pernai jose dislokuoti tarptautiniai NATO batalionai būtų papildyti paramos iš oro ir jūros pajėgumais.
