Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas Žinių radijo laidoje „Verslo pozicija“ pasakojo, kad verslininkams dabar tenka ieškoti sprendimų, vykdant pervežimus Rytų rinkose.
„Iš Kazachstano pervežimai geležinkeliais juda. Ieškome kelių per Kaspijos jūrą. Trumpiausias kelias būtų per Ukrainą, tačiau visi žinome, kokia ten dabar situacija. Tačiau geležinkelių infrastruktūrą ten reikės atstatyti. Į pačią Ukraina reikės vežti daug prekių, skirtų jos atstatymui.
Vežėjų santykius su Rusija ir Baltarusija beveik visiškai nutraukė penktasis sankcijų paketas. Rusija vežėjus dar įsileidžia, o Baltarusija jau nebe. Tačiau transporto grandinės nereikėtų sustabdyti. Transporto įmonės veža viską nuo vandens iki vaistų. Šiandien labai greitai pajustume, jeigu vežėjai kažko neatvežtų“, – komentavo R. Austinskas.
Anot jo, apie 10 proc. Lietuvos transporto įmonių pervežimus vykdo Rusijoje ir Baltarusijoje.
„Dabar į Rusiją vis dar galima važiuoti, tačiau tai turime daryti per Latviją, nes baltarusiai mūsų nebeįleidžia. Baltarusijoje galima tik palikti prekes pasienyje ir jie patys jas išsivežioja, tačiau įvažiuoti į šalį nebegalima.
Vežėjai nori išlaikyti Rytų rinkas, nes tuščia vieta nebūna. Mūsų vietas gali užimti latviai ar lenkai. Visi nori vežti, parduoti ir užsidirbti. Tai normalu“, – sakė vežėjų atstovas.
R. Austinsko teigimu, mobilumo paketas apsunkina pervežimus, didėja jų kaina, vežėjai jaučiasi diskriminuojami.
„Vakarų vežėjai dažniausiai vykdo pervežimus savo valstybėse, o mūsų vežėjai – visoje Europoje. Todėl lietuvių vežėjų Vakarų šalys neišstums iš rinkos.
Mobilumo paketas buvo priimtas be verslo ir politikų dialogo. Daugiausiai buvo žiūrima per socialinę pusę. Tačiau socialinei pusei gerinti reikia turėti iš ko tai daryti“, – tikino vežėjų atstovas.
Anot jo, Ukrainoje vežėjams kyla sunkumų
„Reikia ten koridorių pravažiuoti vežėjams, jie dabar turi stovėti eilėse 7–8 paras. Jeigu reikės važiuoti verslas stovės ten, kur nereikės stovėti arba už tas eiles kažkas susimokės“, – skaičiavo R. Austinskas.
Rusija pradėjo karą Ukrainoje vasario 24 d. Nuo tos dienos rusai jau nužudė ir išprievartavo tūkstančius nekaltų civilių gyventojų. Tarp aukų yra ir vaikų.
Reaguodamos į tokią agresiją ir nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus, Vakarų šalys Rusijai įvedė griežtas sankcijas.
Daugelis savo reputaciją vertinančių užsienio kompanijų visiškai nutraukė veiklą okupantų šalyje.
