„Universalios lyderystės savybės išlieka, bet jos vystosi spirale, todėl atsiranda vis naujų savybių. Kiekviena karta pagal savo gyvenseną lyderystę atranda iš naujo. Tėvai ir vaikai nesusišnekėdami akcentuoja skirtumus, bet daugelis dalykų yra universalūs“, - portalui tv3.lt sakė verslininkas ir inovatorius Vladas Lašas.
Buvęs ilgametis bendrovės „Teo“ vadovas, dabar vadovaujantis Vilniaus universiteto Tarptautinei verslo mokyklai ir bendrovei bendrovės „Financial Management Group“ Arūnas Šikšta. Anot jo, lyderystės apibrėžimas yra atsparus ne tik laikui, bet ir veiklos rūšiai, kur veikia vadovas.
„Pamatiniai lyderystės dalykai tiek teoriniame, tiek praktiniame lygmenyje nekinta. Bent jau tiek galiu pasakyti per savo 25 metų vadybinę verslo praktiką. Gali skirtis tikslai, pagal kiekvienos įmonės komercinę praktiką. Bet pats lyderystės apibrėžimas, kaip fundamentas padedantis siekti šių tikslų, nesikeičia, mano supratimu“, - svarsto jis.
Pašnekovas taip pat pastebi, kad būvimas geru vadovu kartais įpareigoja būti atskaitingu ne tik akcininkams, bet ir visuomenei.
„Jei esi lyderis ir verslus, būsi reikalingas net tik mažai aplinkai, bet tavimi pradeda domėtis valstybė ir tauta, bei pradeda reikalauti didesnio rezultato ar socialinės atsakomybės“, - savo minti papildo A. Šikšta.
Telekomunikacijų bendrovės „Tele 2” vadovas Petras Masiulis portalui tv3.lt sakė, kad lyderystę būtina sieti su tikslu, tačiau jis turi būti aktualus visai komandai.
„Lyderystė atsiranda tada, kai žmogus džiaugiasi galėdamas suburti žmones vienam tikslui. Tačiau šis turi būti svarbus ne tik jam vienam ir naudingas visiems. Labai svarbu, kad lyderis mylėtų darbuotojus, o jo pasiekimai juos motyvuotų. Jei lyderis negrobia to sau, tada ir atsiranda motyvacija dirbti kitiems, nors, savaime suprantama, kad dėmesys visuomet kryps į vadovą. Tikslas bus pasiektas, jei rezultatu džiaugsis visi darbuotojai“, - teigia jis ir priduria, kad reikia tikėti, jog įmonė ir darbuotojai gali daugiau nei gali dabar ir tai padės judėti į priekį.
