Vis dėlto mėsos perdirbėjams Japonijos rinka kol kas tikriausiai neatsivers, nes šalis jautriai reaguoja į Lietuvoje siaučiantį afrikinį kiaulių marą.
Tuo metu Lietuvos naujų automobilių pirkėjai tikisi mažesnių japoniškų automobilių kainų, o tai gali kiek paskatinti jų pardavimus.
ES ir Japonijos lyderiai antradienį pasirašė laisvos prekybos sutartį. Abiem pusėms sutartį ratifikavus, ji gali įsigalioti 2019 metais.
Tikisi išvežti daugiau vyno
Japonijos parduotuvėse dabar galima rasti alkoholio gamintojos „Anykščių vynas“ vaisių ir uogų vyno „Voruta“ bei „Alitos“ putojančio vyno.
Įmones valdančios alkoholio gamybos grupės „MV Group Production“, kuri priklauso koncernui „MG Baltic“, vadovas Algirdas Čiburys BNS pasakojo, kad vyną į kylančios saulės šalį grupė veža jau ne vienerius metus, o laisvesnė prekyba gali paskatinti pardavimų augimą.
„Kai yra mažiau barjerų prekiauti, tai mums yra puiki galimybė auginti pardavimus, nes Lietuvos rinka drastiškai krenta kelerius metus iš eilės, ir vienintelis šansas mums išsilaikyti yra konkuruoti tarptautinėje rinkoje“, – tvirtino A. Čiburys.
Jo teigimu, įmonei ieškant naujų rinkų, pavyko rasti partnerius Japonijoje, kuriems patiko lietuviški vaisių ir uogų vynai.
„Prieš eilę metų radome partnerį, kuris susižavėjo šiuo produktu, patikėjo, kad yra dalis vartotojų, kuriems patiks. Taip pradėjome pardavimus. (Japonija – BNS) nepapuola tarp mūsų penkių top rinkų, pagal mūsų apimtis, bet yra stabili jau eilę metų“, – kalbėjo A. Čiburys.
Įsigaliojus laisvos prekybos sutarčiai, Japonija turėtų panaikinti maždaug 15 proc. muitus vynui. Tai labiausiai aktualu didiesiems Prancūzijos, Italijos ar Ispanijos vyndariams, tačiau su jais „Anykščių vynas“ tiesiogiai nekonkuruoja, nes gamina vyną ne iš vynuogių.
Į Japoniją „Anykščių vynas“ kasmet eksportuoja maždaug 5 tūkst. litrų „Vorutos“ vyno ir 3-4 tūkst. litrų „Alitos“ putojančio vyno. Pasak A. Čiburio, panaikinus muitus, jų kaina Japonijoje galėtų kristi iki 10 procentų.
Į Japoniją tikimasi vežti daugiau žuvies
Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui priklausanti viena didžiausių maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupė“ bendradarbiauja su viena didžiausių Japonijos prekybos įmonių „Marubeni“ ir į gilias žvejybos tradicijas turinčią šalį tiekia šaldytą premium klasės lašišinių upėtakių filė.
Grupės vadovas Šarūnas Matijošaitis sako, jog šiemet į Japoniją turėtų būti patiekta daugiau nei 1 mln. eurų vertės šios žuvies. Jis tikisi, kad laisvos prekybos sutartis palengvins eksportą į Japoniją.
„Šiuo metu „Vičiūnų grupė“ derasi su dar keliomis didžiosiomis japonų korporacijomis ir prekybos tinklais. Todėl Laisvosios prekybos susitarimas, žinoma, yra sveikintinas žingsnis, kuris sumažins mokestinę ir biurokratinę naštą, palengvins verslo plėtrą“, – BNS sakė Š. Matijošaitis.
Anot jo, bendrovė nori į Japoniją vežti skumbrę, lašišą bei surimio gaminius.
ES ir Japonija laisvos prekybos sutartimi numatoma panaikinti abipusius tarifus žuvies produkcijai.
Pieno perdirbėjai veš skirtingus produktus
Didžiausi šalies pieno perdirbėjai laukia eksporto tarifų į Japoniją mažėjimo, nes tai padidins jų produkcijos konkurencingumą. Bendrovių vadovai sako, jog veš skirtingus produktus.
Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo bendrovių „Marijampolės pieno konservai“ vadovas Rimas Varkulevičius sako, jog įmonė planuoja į Japoniją vežti daugiau lieso pieno miltelių ir kondensuoto pieno be cukraus. Šiuos produktus kartais bendrovė eksportuoja ir dabar, bet tai nėra ilgalaikiai sandoriai.
„Japonijai yra įdomūs Lietuvos maisto produktai, tarp jų ir pieno produktai. Tikimės lengvesnio priėjimo prie rinkos. Muitai sudaro ženklią dalį kainoje, tai žemesnės kainos mūsų konkurencingumą didins“, – kalbėjo įmonės vadovas.
Pasak jo, sugebėjimas daugiau produkcijos parduoti Japonijoje gali duoti teigiamų poslinkių ir aplinkinėse Azijos valstybėse, nes jos stebi šios rinkos tendencijas.
Vilkyškių pieninės vadovas Gintaras Bertašius BNS teigė, kad anksčiau į Japoniją bandė eksportuoti sūrius, tačiau dabar ketina vežti aukštos koncentracijos išrūgų baltymus.
„Esame ne vieną partiją anksčiau išsiuntę sūrių, bet dabar japonų rinka domina, kai pradedame gaminti sausus pieno produktus, ypač baltymus. Tai didžiulė, moki ir vartojanti rinka“, – tvirtino G. Bertašius.
Anot jo, pieninė apie Japoniją kaip potencialią rinką baltymams svarstė, kai investavo į išrūgų perdirbimo linijas, o laisvosios prekybos sutartis turėtų duoti paskatą šių produktų eksportui.
Tuo metu sūrių gamintojos „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa planuoja siūlyti kietąjį sūrį „Grand“ ir mocarelą.
„Manau, kad mes bet kokiu atveju tapsime konkurencingesni nei Europos tiekėjai, nes Japonijos rinkoje mums reikia konkuruoti su Jungtinių Amerikos Valstijų, Naujosios Zelandijos tiekėjais. Kai muitai sumažėja, tu tampi konkurencingesnis ir tikėtina, kad pardavimai bus didesni“, – BNS teigė D. Trumpa.
Pasak jo, bendrovė buvo išsiuntusi bandomuosius sūrių krovinius jau anksčiau, tačiau iki šiol produkcija buvo nekonkurencinga.
„Japonai yra konservatyvūs. Į šią rinką sunku įeiti ir tik įėjus galima tikėtis ilgalaikio bendradarbiavimo. Kitas dalykas nebuvome konkurencingi dėl muitų tarifų“, – kalbėjo D. Trumpa.
ES ir Japonijos laisvosios prekybos sutartyje numatyta, kad sūriams iš Europos bus panaikintas beveik 30 proc. tarifas ir išnyks importo kvotos, taip pat mažės apribojimai kitiems pieno produktams, pavyzdžiui, lieso pieno milteliams.
Kiaulių maras stabdo mėsos eksportą
Viena pagrindinių ES ir Japonijos laisvosios prekybos sutarčių dalių yra kiaulienos ir jautienos prekybos palengvinimas, pamažu mažinant importo muitus. Europos Komisijos (EK) teigimu, kiauliena yra pagrindinis ES eksporto variklis į Japoniją.
Tačiau vienos didžiausių Lietuvoje mėsos perdirbimo bendrovių grupės „Biovela Group“ vadovas Audrius Kantauskas BNS sakė, jog eksportą į Japoniją stabdo Lietuvoje paplitęs afrikinis kiaulių maras.
„Iš principo mes ir prie geriausių norų norėtume dirbti Japonijos rinkoje, bet Lietuvoje mes turime kiaulių marą, tai todėl mes negalime eksportuoti į Japoniją ir mums sertifikatų jie neišduos turbūt kol bus kiaulių maras“, – BNS aiškino įmonės vadovas.
Jo teigimu, šiuo metu kiaulienos ir jautienos perdirbėjams Lietuvoje sunku eksportuoti į daugelį rinkų, nes valstybės labai jautriai žiūri į importo rinkas, kur nustatytas afrikinis kiaulių maras.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuva jau netrukus turėtų gauti galutinį leidimą vežti jautieną į Japoniją, tačiau dėl kiaulienos nėra deramasi.
Lietuvoje gali atpigti japoniški automobiliai
Laisvos prekybos sutartyje Japonijai yra ypač svarbus automobilių ir jų dalių importo muitų panaikinimas Europoje.
Lietuvos autoverslininkų asociacijos vadovas Vitoldas Milius mann, jog tai gali reikšti mažesnes japoniškų automobilių kainas ES.
„Tikrai tai turėtų pamažinti kainas, bet ne visai vienareikšmiškai, nes nemaža dalis japoniškų automobilių gamintojų tam tikrų modelių yra gaminami Europoje. Visiškai Japonijoje pagamintiems automobiliams lengvumas bus didesnis, bet net ir tiems, kurie pagaminti Europoje, vis tiek bus nuolaidos, nes muitas yra ir komplektuojančioms detalėms, kurios vežamos iš Japonijos“, – BNS teigė V. Milius.
Jo nuomone, dėl tokių pokyčių japoniški automobiliai galės lengviau konkuruoti su europietiškais.
„Lietuviui pirkėjui kaina yra reikšmingas kriterijus, perkant automobilį. Manau, kad japoniški automobiliai galės šiek tiek lengviau konkuruoti su europietiškais“, – sakė V. Milius.
Tačiau jis nemano, kad dėl muitų mažėjimo konkurenciniai pokyčiai bus tokie dideli, kad Europos automobilių gamintojai irgi sumažins kainas.
