Tokią poziciją išreiškė ir daugelį šalies įmonių vienijančios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.
„Vienas mano bičiulis daug prekiavo su Rusija, Baltarusija, Ukraina. Kai jam paskambinau šį rytą, jis buvo pakeliui nuo Lenkijos – Ukrainos sienos. Ten nuvežė pilną gynybos komplektą savo verslo partneriams, iš ten vežė dvi ukrainiečių šeimas.
Paklaustas kaip su verslo nuotoliais, jis atsakė – dabar priskaičiavome 500 tūkst. eurų. Bet tai nesvarbu – susitvarkysime, persiorientuosime ir užsidirbsime tuos savo pinigus kitur. Svarbiau – laimėti karą“, – asmeninėje „Facebook“ paskyroje rašo A. Romanovkis.
Jis atkreipė dėmesį, kad vis pasigirsta balsų, esą gal reikia leisti verslams dar pabūti Rusijoje ar Baltarusijoje, gal reikia kompensuoti verslo patirtus nuostolius ten, gal reikia pabūti protingais ir neskubėti.
„Žodžiu, pabūkime ramiai, gaukime valstybės pagalbos dėl patirtos žalos dėl Rusijos karo ar Vakarų sankcijų. Mano atsakymas – NE.
Kiekvieno verslo politinės rizikos Rytuose yra tiesiogiai proporcingos jo pelnui. Todėl verslo rizika nėra mūsų valstybės, t.y. mūsų piliečių ar visų verslų atsakomybė. Ir net, palyginti su Kinija – tai skirtinga situacija. Kas yra Rusija ar Baltarusija mes žinome labai seniai. Ir jei ten rizikavome – žinojome kainą“, – pabrėžė LVK vadovas.
Ką dabar turi daryti Lietuvos valstybė
A. Romanovskio įsitikinimu, Lietuvos valstybės atsakomybė prieš verslą apimti kelis aspektus.
Pirmiausia, tai yra krašto apsauga ir pasiruošimas visuotinei gynybai.
„Mes turime sau ir pasauliui pasakyti: saugūs, net tik dėl NATO, bet ir todėl, kad patys saugome save. Jeigu Krašto apsaugos ministerijos finansavimas juda gera linkme, tai totalinės gynybos klausimus – totalinė bėda. Taigi tegul atsakingi tarnautojai eina dirbti – su moksleiviais, piliečiai, verslais“, – komentavo asociacijos vadovas.
Taip pat, jo nuomone, reikia kurti ir pristatyti Lietuvą kaip naują investicijų rojus.
„Kur tos gerosios naujienos, kad čia dar geriausia daryti verslą? Mokesčiai, biurokratija, darbo jėgos, žemės klausimai ir daug kitų dalykų. Investuotojams reikia ne tik aiškinti, kad nepaprastoji padėtis „nieko baisaus“, bet parodyti kokius naujus bonusus jiems duosime.
Ir kai kalbu apie investuotoju, kalbu ir apie lietuvišką verslą, kuris dabar dvejoja. Nes kai norime, tai per keletą dienų galime leisti karo pabėgėlius darbinti kaip lietuvius. Darykime tai ir kitose srityse“, – ragina A. Romanovskis.
Pasak jo, taip pat labai svarbus yra visiškas Lietuvos ekonomikos ir verslo atjungimas nuo Rusijos.
„Mes jau 30 metų nesiejame savęs politiškai su Rytais. Dabar turime nebesieti ir ekonomiškai. Aš nekaltinu verslų, kurie ten darė biznį – tai jų pasirinkimas. Bet dabar – karas.
Galutinės energetikos sektoriaus „derusifikacija“ – nuo naftos iki dujų ir elektros. Transporto grandinių pertvarkymas, naujų žaliavų rinkų paieška ir t.t. Verslai tai padarys, tačiau štai čia valstybės pagalba makro lygiu yra būtina“, – įsitikinęs LVK prezidentas.
Rusija neslepia savo ketinimų dėl užsienio verslo
Panašu, kad jeigu Lietuvos ar kitų šalių verslas neišeis iš Rusijos, jų laukia sunkus pasirinkimas.
Apie tai galima spręsti iš Rusijos pirmojo vicepremjero Andrejaus Belousovo pareiškimų, kuriuos skelbia Vyriausybė ir cituoja tiek propagandinė, tiek nepriklausoma šalies žiniasklaida.
„Mes išanalizavome pareiškimus užsienio valstybių ir konkrečių kompanijų, kurios įgyvendinę dideles investicijas gamybos lokalizacijai, nenori palikti Rusijos rinkos, tačiau šiandien susiduria su precedento neturinčiu politiškai motyvuotu savo reguliatorių spaudimu“, – aiškino vicepremjeras.
Pasak jo, dabar užsienio verslas Rusijoje turės rinktis iš trijų alternatyvų, kas su juo bus ateityje.
Pirma, jis ir toliau Rusijoje veiks visa apimtimi, visiškai užtikrindamas žaliavų, medžiagų, reikiamų komponentų, tiekimą ir įgyvendindamas visus įsipareigojimus darbuotojams.
Antra, užsienio akcininkai perduos savo verslo dalį Rusijos partneriams ir ateityje galės grįžti į vietos rinką. Esą Rusijos verslas tam jau pasiruošęs ir kai kuriais atvejais įgyvendinęs panašius sandorius.
Trečia, kompanijos galutinai sustabdo darbą Rusijoje, nutraukia gamybą, atleidžia darbuotojus.
„Į tai mes žiūrime kaip į tyčinį bankrotą. Tokiais atvejais mes įsikišime ir taikysime pagreitinto bankroto procedūras“, – įspėjo A. Belousovas.
Veiklą sustabdė ar nutraukė daugybė verslų
Po to, kai vasario 24 d. Kremliaus režimas pradėjo karą Ukrainoje, apie veiklos sustabdymą Rusijoje pranešė daugelis užsienio kompanijų: „General Motors“, „Mercedes-Benz“, BMW, „Ford“, „Land Rover“ „Toyota“ ir „Mazda“ pranešė apie produkcijos tiekimo į Rusiją sustabdymą.
Be to, „Mercedes-Benz“, BMW, „Hyundai“, „Renault“ ir „Škoda“ pranešė apie gamybos sustabdymą.
Prognozuojama, kad dėl sustojusios gamybos ir prekybos ilgainiui darbą gali prarasti tūkstančiai Rusijos darbuotojų. Dėl to sumažės Rusijos biudžeto pajamos iš mokesčių ir padidės išlaidos nedarbo išmokoms.
Kita vertus, jei užsienio kompanijos praras turtą ir pajamas Rusijoje, jų vertė sumažės. Jeigu tokių kompanijų akcijomis prekiaujama akcijų biržose, jų kaina kris.
Atitinkamai sumažės tiek pavienių investuotojų, tiek institucinių investuotojų, pvz., pensijų fondų, turtas. Dėl to sumažės ir Vakarų gyventojų turtas.
