Trečdalis viso pasaulio verslumo vertės kuriamo produkto atsiranda Šiaurės ir Baltijos šalių regione, kuris sudaro kiek mažiau nei 3 proc. visos populiacijos. Situacija daug žadanti, tačiau klausimas kuria linkme ir kaip gali plėstis būtent lietuvių verslas ir ypač startuoliai.
Svarbu rasti problemą
Sėkmingų verslininku nuomone, labai svarbu identifikuoti verslo problemas ir susikurti bendraminčių ratą, nes tokiu būdu formuojama palanki aplinka, kuri leidžia generuoti produktyvias idėjas.
Paklausta kur prasidėjo kelias į nuosavą verslą, vertimais užsiimančios įmonės „Today Translations“ įkūrėja Jurga Žilinskienė teigė, kad viskas prasidėjo nuo problemos identifikavimo.
„Pati užsiiminėjau vertimų darymų ir pastėbejau, kad kiekvienas žmogus turi individualių gabumų, tačiau klientams nėra siūloma vienokių ar kitokių sugebėjimų žmonės, atsižvelgiant į poreikius. Nusprendžiau, kad tokią situaciją reikia keisti“, – savo sėkmės istoriją pasakojo J. Žilinskienė. Verslininkė pridūrė, kad verslo raidos pradžioje labai svarbu kokie žmonės tave supa.
Panašios logikos laikėsi ir tarptautinės bendrovės „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laursas, kuris susirinkusiems pasakojo, kad kuriant ir plečiant verslą kyla milžiniškas kiekis sunkumų, kurių aprėpti vienu ypu tiesiog neįmanoma.
„Aš susigalvojau sistemą, kuomet susirašau ką norėčiau daryti ir stengiuosi įgyvendinti idėją su kuo mažesniais resursais“, – patirtimi dalijosi I. Laursas. Garsus verslininkas pridūrė, kad svarbiausia atrasti kuri idėja iš tiesų veikia ir galėtų būti efektyvi, o tai padarius nesunku nuspėti, kad visą dėmesį ir reikia skirti būtent tos idėjos ar problemos vystymui ir sprendimui.
Lietuviai taikosi į pasaulį
Kiekvienam verslui iškyla sunkumų pradedant verslą ir kuriant produkcijos pardavimo gaires. Neretas verslininkas padaro aibę klaidų, kol nustato savo tikslinę rinką, kurią išsirinkti pasaulyje, kuriame praktiškai neliko sienų – nėra lengva užduotis.
„Lyginant situaciją su buvusia prieš penkerius metus, sulaukdavome keleto verslo planų, kurie buvo orientuoti į tarptautines rinkas. Dar daugiau, didžioji dalis šių verslo planų buvo paruošti atmestinai be bendros nuovokos ko pasauliui iš tikro reikia. Dabar situacija visiškai kitokia, nes kruopščiai paruoštų verslo planų, orientuotų į globalias rinkas sparčiai daugėja“, – sakė investicinės bendrovės „Baltcap“ investicijų direktorius Kornelijus Čelutka.
Pastarasis pridūrė, kad artimiausių 5-10 metų bėgyje į Lietuvą turėtų grįžti dalis kvalifikuoto jaunimo, kuris tuomet jau turės tarptautinę patirtį, reikalingos konkurencingo tarptautinio verslo kūrimui Lietuvoje.
Izraelio–Pietų Afrikos Respublikos Prekybos rūmų direktorė Marcelle Juliet Saul Sheiman siūlė lietuviams panaudoti jau turimą potencialą, kuris sukauptas žmonėse bei paskatino lietuvius mokėti paneigti stereotipus.
„Su panašia problema mes susiduriam Izraelyje, kuris laikomas konflikto židiniu, tačiau Izraelis – kur kas daugiau nei konfliktas, mes turime daug ką pasiūlyti. Panaši situacija ir Lietuvoje. Taip, Lietuva maža šalis, tačiau net radę mažus pranašumus latvių ar estų atžvilgiu, būtų galima rasti kaip išsikovoti patrauklumo pranašumą“, – sakė M. J. S. Sheiman.
Reklama negali meluoti
Jei tavo rinkodara neatitinka produkto – užsiimi ne ta veikla kuria derėtų. „Jei negali kliento pakviesti į naujo produkto reklamos pristatymą, bijodamas, kad jis pastebės melą – tavo reklaminė kampanija nieko verta“, – sakė su Richardo Bransonso iniciatyva įkurtos įmonės, siekiančios pažaboti verslumą kovai su klimato kaita „Carbon War Room“ vykdantysis direktorius Peter Boydeas.
Kaip ir kiti sėkmės istorijas pasakoję kalbėtojai, P. Boydeas sakė, kad labai svarbu rasti problemą, „Pats Richardas Bransonas sakė, kad didžioji dalis jo idėjų gimė, kuomet jis buvo nepatenkintas vienas ar kita paslauga. Panašiai elgiamasi ir kovos su klimato kaita atžvilgiu. Tai problema, kuri nėra sprendžiama gerai, todėl matome verslo iniciatyvos ir efektyvumo poreikį“, – sakė verslininkas.
Vilius Petkauskas
