Miesto kultūros įstaigos gaus daug mažesnį finansavimą nei pernai, o ypač prastai kultūros darbuotojai jausis metų pabaigoje – du mėnesius gyvens be atlygio.
Jau aišku, kad šiemet Panevėžio biudžetas bus 28,5 mln. litų mažesnis nei buvo pernai. Ir pajamų 2012-aisiais tikimasi gauti 9 mln. 520 tūkst. litų mažiau.
Miesto Tarybos politikai iki vasario 23 dienos posėdžio turės sugalvoti, kaip išdalyti šį deficitinį 213 milijonų 583 tūkstančių 700 litų biudžetą, kad niekas nebūtų pernelyg nuskriaustas. Tačiau nuskriaustųjų vis dėlto bus. Itin vargs šiais metais miesto biudžetinės kultūros įstaigos, kurioms išlaikyti numatyta skirti 6 mln. 604,2 tūkst. litų, o tai 1 mln. 164,7 tūkst. litų mažiau nei buvo 2011-aisiais.
Net algoms neužteks
Vakar ir šiandien posėdžiavęs miesto Tarybos Kultūros ir meno komitetas, dar kol kas vadovaujamas valstietės liaudininkės Gemos Umbrasienės, tampė į visas puses kultūros įstaigoms išlaikyti skirtus milijonus ir bandė lopyti skurdų kultūrininkų biudžetą.
„Visomis išgalėmis kovosiu, kad kultūros įstaigų darbuotojai galėtų tikėtis gauti algas bent vienuolikai šių metų mėnesių“, – sakė politikė. Mat, anot jos, pastudijavus, kokie pinigai bus skirti kultūros įstaigoms išlaikyti, tapo aišku, jog kai kurių įstaigų darbuotojams darbo užmokesčio lėšų pakaks tik devyniems, geriausiu atveju – dešimčiai mėnesių.
„Žinant, kad kultūros įstaigų darbuotojai gauna 1000–1100 litų algą, darosi baisu, – kalbėjo G. Umbrasienė. – Tie, kuriems mokama po 3–4 tūkstančius litų, nelabai supras vargšes bibliotekininkes, kurių atlyginimas ir yra 1100 litų.“
„Beje, – tęsė Kultūros ir meno komiteto pirmininkė, – labai keista tai, kad sudarant 2012 metų biudžetą į darbo grupę nebuvo pakviesta Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė. Kultūrai darbo grupėje atstovavo Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė. Nesuprantu, kodėl nebuvo pakviesta L. Krasauskienė, puikiai žinanti kultūros įstaigų padėtį ir suprantanti, kokio finansavimo reikia. Galima daryti išvadą, kad kultūros finansavimas – paskutinėje vietoje ir kultūrininkus lengviausia skriausti.“
Kultūros ir meno komitetui svarstant 2012 metų biudžetą, miesto kultūros įstaigų vadovai pateikė prašymus papildomam finansavimui gauti. Anot komiteto pirmininkės G. Umbrasienės, daugiausia ir prašoma lėšų atlyginimams.
„Iš viso kultūros įstaigos papildomai prašo 1 mln. 408, 6 tūkst. litų. Iš jų algoms papildomai reikėtų 878 tūkst. 500 litų. O kur dar atskaitymai už socialinį draudimą? Nors sakau, kad labai svarbu turėti pinigų algoms išmokėti, kultūros įstaigos turi ir kitų bėdų, kurioms sutvarkyti reikia pinigų. Jeigu neskirsime papildomai lėšų, kai kurių įstaigų darbas gali strigti“, – įtikinamai kalbėjo G. Umbrasienė ir tvirtino, jog tokia grėsmė iškilusi Lėlių vežimo teatrui, Kraštotyros muziejui, Viešajai bibliotekai.
Nurėžė visoms įstaigoms
2011 metais miesto Savivaldybės viešajai bibliotekai buvo skirta 1 mln. 424 tūkst. litų, iš jų bibliotekininkai turėjo per metus dar užsidirbti 9 tūkst. litų. Šiais metais Viešajai bibliotekai ir jos filialams išlaikyti numatyta skirti 1 mln. 244,4 tūkst. litų. Į tą sumą įeina ir bibliotekininkų metinis uždarbis – 9 tūkst. litų. Kad normaliai išgyventų, biblioteka prašo papildomo finansavimo – 220 tūkst. 100 litų.
Kraštotyros muziejus pernai išgyveno turėdamas 784 tūkst. 900 litų. Iš jų patys užsidirbo 58 tūkst. 100 litų. 2012 metais muziejus turės išgyventi su 623 tūkst. 500 litų suma ir dar patys privalės užsidirbti 25 tūkst. litų. Norėdami užsiimti veikla, muziejininkai papildomai prašo 123 tūkst. 300 litų.
Pernai Panevėžio dailės galerijai pavyko išsilaikyti turint 341 tūkst. 500 litų, o šiais metais Dailės galerija privalės išgyventi su 290 tūkst. 700 litų. Todėl iš Savivaldybės dar prašo 56 tūkst. 100 litų.
Sumažintas finansavimas ir kultūros centrui „Garsas“. Praėjusiais metais įstaiga išgyveno turėdama 456 tūkst. 300 litų, šiais metais „Garsui“ numatyta skirti 392 tūkst. 400 litų. Kino meno propaguotojai iš Savivaldybės prašo papildomai 117 tūkst. 700 litų.
Pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“ taip pat turės susiveržti diržus. 2011 metais orkestras išleido 812 tūkst. 600 litų. Šiais metais „Panevėžio garsui“ nuspręsta skirti 691 tūkst. 700 litų. Įstaigos vadovė Zita Bareikienė pateikė prašymą papildomam finansavimui ir nurodė, kad įstaiga išgyventų gavusi dar 27 tūkst. 100 litų.
Bendruomenių rūmai pernai išleido 1 mln. 398 tūkst. litų. Iš jų kultūros įstaiga užsidirbo 290 tūkst. litų. 2012 metais Bendruomenių rūmams numatyta skirti 245 tūkst. litų mažiau – 1 mln. 153 tūkst. litų. Todėl įstaigos vadovas Gvidas Vilys prašo skirti papildomai 317 tūkst. 100 litų.
Teatrai irgi gyvens skurdžiau
Savivaldybei priklausantiems teatrams finansavimas, kaip ir kitoms kultūros įstaigoms, taip pat sumažintas. Muzikinis teatras 2011 metais turėjo 1 mln. 406,4 tūkst. litų biudžetą, o šiais metais teatralai turės išgyventi su mažiau lėšų – 1 mln. 226 tūkst. litų. Todėl teatras prašo skirti papildomai 323 tūkst. litų.
Teatras „Menas“ šiais metais gyvens skurdžiau nei pernai. 2011 metais kultūros įstaiga gyvavo leisdama 644 tūkst. 900 litų, o šiais metais turės išgyventi turėdama beveik 100 tūkst. litų mažesnį biudžetą. Įstaigos vadovas Kęstutis Vaičiulis papildomai prašo skirti 170 tūkst. 800 litų.
Papildomai lėšų prašo ir Lėlių vežimo teatras. Teatrui šiais metais planuojama skirti 436 tūkst. 800 litų. Tai 63 tūkst. litų mažiau nei skirta 2011 metais. Įstaigos vadovas Antanas Markuckis prašo papildomai 136 tūkst. 600 litų.
R. Mikučionytė
