Briuselyje pradėjo posėdžiauti Europos Vadovų Taryba. Paspaudus rankas ir nusifotografavus vadinamajai šeimos nuotraukai Europos Sąjungos (ES) šalių galvos pradės sukti galvas, kaip įgyvendinti Lisabonos strategiją, įveikti finansų rinkai grūmojančias grėsmes ir spręsti energetikos problemas. Pastarasis klausimas – svarbiausias Lietuvai, siekiančiai pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo reaktoriaus veiklą.
Prezidentas Valdas Adamkus ir premjeras Gediminas Kirkilas ketvirtadienį į Briuselį sostinę atvyko kitaip išmokę perskaityti stojimo į ES sutartį ir su Lietuvai iškilsiančių grėsmių sąrašu. Lietuvos politikai nutarė siekti IAE pratęsimo netaisant Lietuvos įstojimo sutarties. Tokiu atveju pakaktų įtikinti daugumą Europos Komisijos (EK) narių, išvengiant visų 26 bendrijos seserų pritarimo.
Lietuvos vadovai, nors ir pabrėžia, kad šis viršūnių susitikimas nėra skirtas deryboms dėl pratęsimo, tačiau ketina akcentuoti, jog praradus branduolinės energetikos šaltinį Lietuvai, o tuo pačiu ir visai ES iškils nacionalinio saugumo grėsmė.
„Jokių prašymų šiandien nebus, - prieš susitikimą paklaustas, ar viršūnių susitikime prašys nuketi IAE uždarymo datą, sakė V. Adamkus. - Uždarymo problemos kaipo tokios nekelsiu, bet kelsiu problemą, kas bus, jei IAE turės būti sustabdyta – kaip tai paveiks ne tik Lietuvos, bet ir visos ES situaciją. Bandymas sakyti, kad mūsų delegacija atvyko derėtis dėl IAE – netikslu. Tačiau mes kelsime šią problemą. Lietuva darys viską, kad būtų pastatytas trečiasis atominis reaktorius, užtikrinta energetinė nepriklausomybė regione. Mums jau dabar aišku, kokios iki tol kils problemos – per tarpą tarp naujos elektrinės pastatymo ir senos uždarymo.“ Tačiau prezidentas sutiko, jog bendros pastabos apie energetikos problemas, kurios kils Lietuvai uždarius IAE, yra dirvos ruošimas siekiui pratęsti IAE veiklą. – Aš kiek metų kalbu apie energetikos problemas.“
Tuo tarpu premjeras G. Kirkilas teigia, kad Lietuvos problemas kels visur - tiek pačioje Europos Vadovų Taryboje, tiek dvišaliuose susitikimuose. „Mes tikimės solidarumo iš Europos būtent šiuo klausimu. Tikimės, kad partneriai mus supras“, - prieš susitikimą sakė G. Kirkilas.
Premjeras taip pat atkreipė dėmesį, kad uždarius atominę elektrinę Lietuvai būtų sunku įgyvendinti uždavinius, kurie keliami ES klimato kaitos politikoje.
V.Adamkus tikisi, kad ES narių vadovai įsiklausys į Lietuvos balsą ir bus rastas bendras sprendimas. „Nesakau, kad Lietuva atsisako savo įsipareigojimų, - apie stojimo sutartį sakė V. Adamkus. – Tačiau iškeldami tą problemą ES vadovų taryboje mes prašysime jų rekomendacijų ir bendro reikalo sprendimo.“
Europos Komisija (EK) ir jos prezidentas Jose Manuelis Barroso Lietuvos politikus perspėjo, kad nė neverta bandyti kurti tokio precedento – stojimo sutarties peržiūrėjimo.
„Toje (Stojimo į ES) sutartyje yra bent vienas straipsnis, kuris leidžia tikėtis kitokių sprendimų esant tam tikroms sąlygoms, kurios bus dramatiškos ne tik Lietuvai, bet visam regionui“, - sakė G. Kirkilas.
Lietuvos ambasadorius nuolatinėje atstovybėje prie ES Rytis Martikonis dar viršūnių susitikimo išvakarėse pasakojo, kad didžiulį dėmesį Europos energetikos klausimams skirsiančioje Europos vadovų taryboje mūsų šalies vadovai turės pasismailinti liežuvius, tačiau nereikės verstis per galvą ir atlikti misiją neįmanomą – užsitikrinti visų 26 ES narių pritarimą. Šitokio patepimo Lietuvai reikėtų, jei IAE veiklos pratęsimas būtų siejamas su stojimo sutarties perrašymu. Tokio dalyko iki šiol nėra pasiekusi jokia ES narė.
Vytenė Staišaitytė
