Lietuva 2010-aisiais minės istorinio Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Lietuvos totorių, kurių protėviai apsigyveno Lietuvoje didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais, bendruomenė sumanė pastatyti šiam valdovui dar vieną paminklą. Jis turėtų iškilti Raižių kaime – Alytaus rajone.
Iniciatyvos ėmėsi Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas, alytiškiai Motiejus Jakubauskas ir Rozalija Radvinskaitė. Šie trys asmenys 2008 m. rugpjūtį įsteigė Vytauto Didžiojo paminklo pastatymo fondą bei kviečia neabejingus asmenys paremti idėją.
Kaip portalui „Balsas.lt“ pasakojo A. Jakubauskas, kaunietis skulptorius Juozas Šlivinskas ryžosi tiesiog padovanoti savo, kaip skulptoriaus, idėją ir darbą. Pagal pastarojo sumanymą Alytaus rajone, Raižių kaime, turi išaugti septynių metrų aukščio granitinė skulptūra. Viršuje bus įamžintos Lietuvai ir totoriams reikšmingos datos, o apačioje puikuosis Vytauto Didžiojo bareljefas. Šalia turėtų būti pastatytas ir saulės laikrodis. A. Jakubauskas teigia, kad projektas ne tik padės įamžinti Lietuvos totoriams svarbų Vytauto Didžiojo atminimą, bet ir pritrauks į Raižius nemažą skaičių turistų.
Pasak A. Jakubausko, Alytaus apskrities administracija sutiko prisidėti prie projekto įgyvendinimo – nemokamai suteiks architekto paslaugas. Tiesa, pačią vietą, kur stovės paminklas, dar reikės sutvarkyti. „Kol kas yra surasta tik vieta, kuri idealiai tinka. Viskas ten labai gražiai įsikomponuoja, bet reikia atlikti nemažai darbų. Todėl kviečiame prisidėti visus – ne tik Alytaus rajone gyvenančius totorius, kurių ten yra apie 400 (iš viso Lietuvoje gyvena apie 4 000). Visi, prisidėję bent tūkstančio litų auka, bus įamžinti paminklo papėdėje“, - teigia A. Jakubauskas.
Iniciatoriai primena, kad dar 1997 metais buvo žadėta jį pastatyti Keturiasdešimties totorių kaime, tačiau valdžios pažadai liko kyboti ore, nors ten net buvo padėtas akmuo su užrašu, jog toks paminklas bus ir parinktas vilniečio skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtas maketas. Dabar pastarasis turėtų tapti pirmuoju būsimojo Totorių muziejaus eksponatu. Muziejų žada paremti Kultūros ministerija, į kurią, anot A. Jakubausko, galbūt bus kreiptasi ir dėl paramos paminklo statybai.
Aiškindami paminklo Vytautui Didžiajam pasirinkimo vietą iniciatoriai, be kita ko, nurodo ir dar vieną svarbų motyvą – būtent ten veikė ir net sovietų laikais vienintelė Lietuvoje išliko neuždaryta totorių mečetė.
Vytauto Didžiojo paminklo pastatymo fondui galima aukoti pervedant lėšas į AB DnB NORD sąskaitą LT 634010040900309307.
*****
Pirmieji totoriai Lietuvoje apsigyveno dar XIII–XIV amžiuje, to meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovams palaikant glaudžius ryšius su Aukso Orda.
LDK didieji kunigaikščiai Gediminas, Algirdas ir Kęstutis neretai sudarydavo karines sąjungas su totoriais, kai tekdavo kovoti su įvairiomis Rusijos kunigaikštystėmis (ypač Maskva) ar kitais priešais. Reikšmingas vaidmuo jiems teko ir Žalgirio mūšyje, kuriame 1410 m. liepos mėn. 15 d. Lietuvos ir Lenkijos bei pasitelktos pavaldžių ir sąjunginių kunigaikštysčių pajėgos sumušė Kryžiuočių ordino kariuomenę. Dalis ištikimais sąjungininkais tapusių totorių buvo apgyvendinti Lietuvos valstybėje, įsikūrė žemėse, kurias dovanojo didysis kunigaikštis Vytautas. Pirmosios didesnės totorių gyvenvietės buvo įkurtos netoli Vilniaus ir Trakų.