Pirmadienį, 2010 metų sausio 25 dieną teismas atmetė penkerius metus su žiniasklaida dėl garbės ir orumo besibylinėjusio verslininko Algio Klimaičio ieškinį. Pastarasis siekė, jog būtų paneigtas viešai paskelbtas teiginys, kad jis buvo KGB agentas.
Byla, kuri liko centrinės žiniasklaidos susidomėjimo paraštėje. Be reikalo. Byloje, kaip jau rašė Ingrida Vėgelytė, buvo teisiamas ne „Lietuvos rytas“ ar trečiuoju asmeniu patraukta disidentė sesuo Nijolė Sadūnaitė su dar 13 bendražygių.
„Ant to paties teisiamųjų suolo „pasodinta“ ir visa Lietuvos politinių kalinių sąjunga, vienijanti apie 40 tūkstančių buvusių tremtinių, politinių kalinių ir Lietuvos partizanų. Visi jie ten susodinti tokio piliečio Algio Klimaičio, remiantis paskutinio teismo paskutiniu sprendimu – visai ne kagėbisto ir visai ne slaptojo KGB agento „Kliugerio“. Jis ant teisiamųjų suolo susodino pačius garbingiausius ir Lietuvai daugiausia nusipelniusius žmones ir tikisi iš jų prisiteisti gražaus pinigėlio todėl, kad jie viešai pasakė: A. Klimaitis – buvęs slaptasis KGB agentas „Kliugeris“. Tai formalioji priežastis. Tačiau yra manančių, kad yra ir kitų priežasčių tampyti po teismus visų kartų visus Lietuvos laisvės kovotojus: šis, dabar jau ne kagėbistas, veikia taip, kaip ir priderėtų tikram čekistui. O Lietuvos laisvės kovų dalyviai ir šiandien priversti kautis: šį kartą už laisvę pasakyti tiesą, prieš neįgalių teismų monopolį į ją“, - rašė I.Vėgelytė ir buvo teisi.
Pirmadienį Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas atmetė A. Klimaičio ieškinį kaip nepagrįstą. Teismo teigimu, atsakovas sąžiningai paskelbė nuomonę. A. Klimaitis teismui turės sumokėti per 300 litų teismo išlaidų.
Pati N. Sadūnaitė, kaip visada neprarandanti geros nuotaikos, dar prieš teismą juokavo tikriausiai būsianti „karūnuota kalta“ ir buvo gerokai nustebinta. Šiek tiek nustebau ir aš. Ligšiolinė Lietuvos teismų praktika (ypač pasižymėjo administraciniai teismai), metodiškai nubraukiant Liustracijos komisijos pastangas ir nepaliekant galimybių įrodyti kieno nors bendradarbiavimą su sovietų saugumu, jei pats asmuo neprisipažins, vedė į situaciją, kai reiktų pripažinti: KGB Lietuvoje nebuvo.
Tiesa, sprendimas per 30 dienų dar gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Jei A. Klimaitis pasiektų savo, buvusių KGB bendradarbių pavardžių paviešinimas, apie kurį jau ilgai postringauja Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, taptų absoliučiai beprasmis. Mat šioje byloje persekiojami žmonės rėmėsi kaip tik tokia, paviešinta dokumentine medžiaga.
