Pastaruoju metu Vita PIMPIENĖ (36) dažnai šmėžuoja žydruosiuose ekranuose, kaip nepaprastų talentų mokytoja iš Visagino. Ji yra tokių dainininkų, kaip Ona Kolobovaitė ar Ilja Aksionovas, atradėja. Sunku patikėti, kad, be talentų, ši muzikos mokytoja drauge su vyru ieško ir lobių. Ir čia jai sekasi kiek prasčiau: aukso su metalo detektoriumi dar nepavyko rasti, bet, kaip sakoma, kas ieško, tas ir randa.
Duetas su mokiniu
Tikriausiai neatsirastų nė vieno tautiečio, kuris nežinotų, kas tokia yra V.Pimpienė. Sėkmės jai, išugdžiusiai didžiulį būrį talentų, galėtų pavydėti bet kuris pedagogas. Netrukus garsioji vokalo mokytoja iš Visagino LNK televizijos projekte “Žvaigždžių duetai" uždainuos su savo mokiniu Ilja, projekto “2 minutės šlovės" nugalėtoju. “Nesu profesionali dainininkė, todėl sunkiausia būtų išgirsti: “Va, žiūrėk, mokytojai nieko neišėjo, o kitus tai moko". Bijau, kad šito nebūtų... O šiaip nesijaudinu ir nebijau sulaukti kritikos, - prisipažįsta muzikos mokytoja. - Žodžiu, dabar Visagine yra apie ką kalbėti. (Šypsosi.) Žmonės neprieina, ten mane ir anksčiau pažinojo. Bet nelaikau savęs žvaigžde, gal per televiziją daugiau tapau žinoma mokytoja".
Vita kilo iš mažo Dūkšto miestelio, esančio Ignalinos rajone. Muzikos mokykloje mokėsi groti smuiku, baigusi labai norėjo išvykti iš gimtojo miestelio, nes jautėsi labai savarankiška. Jai sekėsi mokytis ir Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos mokykloje. Nepasuko dainininkės keliu, nes tada po devynių ar dešimties klasių nebuvo vokalo, todėl nuėjo į chorvedybą. Galvojo, vėliau stos į dainavimą tuometinėje Lietuvos muzikos akademijoje, tačiau viskas susiklostė kiek kitaip. “Gal būčiau buvusi prasta dainininkė, o dabar esu gera pedagogė", - svarsto ji.
Didžiuojasi auklėtiniais
Bet ar Vita visada jautėsi sėdinti savo vežėčiose? O gal buvo metas, kai norėjo bėgti iš pedagoginio darbo ir griebtis kitų veiklų? Juk ne paslaptis, mokytojo darbas reikalauja ypač daug tiek fizinės, tiek psichologinės stiprybės, o grįžtamoji reakcija ne visada būna tokia, kokios tikimasi. “Pedagoginį darbą pradėjau dirbti labai jauna ir iki šiol man yra geri visi vaikai. Dabar mano klasėje - keturiasdešimt mokinių. Per savo pedagoginio darbo praktiką pastebėjau, kad vienam rezultatas ateina anksčiau, o kitam jo reikia kurį laiką palaukti. Visi žmonės gali dainuoti, tik vienas gali būti solistas, kitas - dainuoti ansamblyje. Dainavimas yra gerai ir sveikatai".
Daugiau nei penkiolika Vitos mokinių pasirinko dainininko kelią. V.Pimpienė labai didžiuojasi savo mokiniais, o ir šie nepamiršta aplankyti savo mokytojos, nors pasuka ir kitu keliu, ne muzikos: “Palaikome ryšius, domiuosi, kaip jiems gyvenime sekasi".
V.Pimpienė pripažįsta, kad daugeliui buvo tas žmogus, kuris ragino nepalūžti ir eiti tuo nelengvu muzikos keliu. “Galvoju, gal ir Onutei kažkokią mažą dalelytę daviau, kad ji eitų šituo muzikos keliu", - susimąsto mokytoja.
Ji moko ir vieną aklą mergaitę Lidiją Gurovą. Iš pradžių mokytoja nežinojo, nuo ko pradėti darbą, neturėjo nei panašios mokymo patirties, nei specialios literatūros: “Bet nusprendžiau, kad reikia dirbti taip pat, kaip ir su matančiu vaiku. Jinai juk girdi ir gali mane liesti, o aš galiu ją liesti. Taigi iš pradžių viskas daugiau vyko per lietimą, jinai mane lietė, aš jai rodžiau pirštais. Pirmi kartai buvo tikrai sunkūs, tačiau dabar į tai nebekreipiu dėmesio. O ir jinai jau įprato".
Pažintis su vyru
V.Pimpienė svarsto, kad jos darbiniame kelyje pasisekimą lėmė ir supratinga šeima: “Žodžiu, man sekasi visur, ir šeimoje, tegul pavydi visi... (Šypsosi.) Kai turi šeimą, negali visko nuspręsti viena. Tačiau džiaugiuosi, kad namiškiai mane palaiko. Mano vyras sako: “Tu kadaise to juk labai norėjai, tai pabandyk..." - šeimos palaikymu džiaugiasi mokytoja.
Įdomiausia, kad būtent dainavimas Vitą suvedė ir su būsimu vyru. Ji ištekėjo už Česlovo Sasnausko muzikos mokyklos, kurioje įsidarbino mokytoja, direktorės sūnaus. “Gražiai susipažinome... Vilniuje baigusi Tallat-Kelpšos mokyklą, atvažiavau ieškoti darbo. Galvojau, jeigu neįstosiu į muzikos akademiją, - visąlaik svajojau apie dainavimą, - tai bent užsitikrinsiu darbą, o vėliau bandysiu vėl stoti. Bet taip nutiko, kad susiradau ne tik darbą, bet ir antrą pusę ir su ja sukūriau šeimą, - pasakoja jau šešioliktus metus santuokoje gyvenanti V.Pimpienė. - Vyras - ne muzikas, jis yra Visagino savivaldybės administracijos darbuotojas. Bet jo mama yra muzikantė. Žodžiu, kai susiburia giminės, tai dainos skamba".
Dukra taip pat griežia smuiku, o laisvalaikiu dar užsiima ir sportiniais šokiais. Šiemet ji užsigeidė ir dainuoti. “Žodžiu, baigsis projektai, tada užsiimsime dukra, - sako V.Pimpienė. - Būna, kad dukra pavyduliauja, kai dirbu su kitais vaikais. Jeigu per televizorių stebiu savo mokinius, ji stengiasi nukreipti mano dėmesį, bando užkalbinti. Dukrą stengiamės gražiai išauklėti ir jai įskiepyti viską, kas gražiausia, kad mokėtų mylėti save ir aplinkinius." Vita susimąsto ir apie šeimos pagausėjimą, tačiau čia jau kaip Dievas duos... “Jeigu Dievas atsiųs dar vieną vaikutį, tai bus labai gerai", - šypsosi mokytoja.
Su metalo detektoriais
Vita apgailestauja, kad gana sudėtinga plėšytis tarp nepaprastai įdomaus darbo ir žmonos bei mamos pareigų: “Buities darbai sekasi puikiai. Tik nemėgstu indų plauti. Su vyru pasidalijame darbus, tik, aišku, dabar tokios idealios tvarkos nėra, nes nebūname namie. Bet po visų projektų bus didysis namų valymas". Šiemet sudėtinga šeimai rasti ir laisvalaikio. Vasarą jiems patinka leisti prie ežero ir mėgautis grynu oru. “Ten yra labai gražių vietų, siūlau visiems atvažiuoti į Visaginą. O šiaip vyro, kuris pagal išsilavinimą istorikas, pomėgis yra ieškoti lobių su metalo detektoriumi, tad mes su dukra dažnai irgi prisijungiame. Važiuojame prie kokių ežerų ar į kaimus. Aukso dar neradome, bet esame aptikę visokių senovinių žiedų. Tačiau vyras sako: “Kas ieško, tas ir randa". Jis labai moka užkrėsti savo hobiais, kai nusipirko metalo detektorių, aplink beveik visi irgi įsigijo šitą prietaisą".
Deimantė ZAILSKAITĖ
