Kol Lietuvos startuoliai kuria viena už kitą unikalesnes technologijas, o rizikos kapitalas, būtinas globaliai plėtrai, versle tampa vis labiau prieinamas, šalies teisininkai griebiasi už galvos – 4 iš 5 startuolių nėra apsaugoję savo intelektinės nuosavybės, o kas trečias pradeda veiklą neapsibrėžęs tikslių įmonės akcijų pasidalijimo proporcijų. Tokias tendencijas rodo VšĮ „Versli Lietuva“ drauge su advokatų kontora TRINITI atlikta startuolių apklausa.
„Praėjusią savaitę paskelbtame prestižiniame 2015 metų IMD pasaulio valstybių konkurencingumo reitinge Lietuva pagal verslumo kriterijų yra pirma pasaulyje, aplenkėme net stipria startuolių ekosistema garsėjantį Izraelį. Pagal rizikos kapitalo prieinamumą versle tame pačiame reitinge per metus pašokome iš 24 vietos į 11. Prieš mėnesį organizavome startuolių mugę „LOGIN Startup Fair“, o joje dalyvavo kaip niekada daug startuolių, kuriančių pačiupinėjamus aukštųjų technologijų produktus – sintetinius kaulų pakaitalus, dronus, plaučių tūrio matuoklį, įvairius išmanius prietaisus ar detales. Lietuvos startuolių ekosistemai aktyvėjant ir pereinant į aukštesnį kokybinį lygmenį, sieksime, kad pakeliui į tarptautinį pripažinimą mūsų inovatoriai laiku pasirūpintų visais teisiniais klausimais ir užtikrintų savo unikalių produktų apsaugą“, – sako šalies startuolių ekosistemos fasilitatoriaus, VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Mantas Nocius.
Akcijas verčiau išsidalinti, kol turtai ir šlovė neužgriuvo
Daugiausiai pasaulyje pasiekę verslininkai tikina, kad kelyje į šlovę svarbiausia gera idėja, vieninga komanda ir atsidavimas darbui. Lietuvoje startuolius dažniausiai įkuria jaunų specialistų komandos, kurios neturi didelės verslo valdymo patirties, tačiau dega noru kartu nuversti kalnus. Tačiau entuziazmas kartais gali pridaryti ir bėdos – planuodami pasaulį pakeisiančius verslus, inovatoriai nenori pyktis ir veiklą pradeda neapsibrėžę tikslių įmonės akcijų pasidalijimo proporcijų – tokių startuolių yra daugiau nei trečdalis.
„Vis dėlto, aiškus disponavimo akcijomis susitarimas yra geroji verslo praktika, leidžianti ateityje išvengti ginčų. Akcininkų sutartis yra vienas svarbiausių dokumentų pradedant bendrovės veiklą. Rengiant šį dokumentą steigėjai sutaria, kaip valdyti įmonę, kaip ateityje bus priimami sprendimai, kaip bus finansuojama įmonės veikla bei sprendžiami tarp akcininkų kylantys nesutarimai. Neretai startuoliai vengia šių klausimų instinktyviai, nes nenori pyktis tarpusavyje. Šiuos aspektus reikėtų aptarti dar prieš steigiant įmonę, nes vėliau, iškilus nesutarimams, susitarti dėl šių klausimų bus praktiškai labai sunku ar net neįmanoma“, – teigia advokatų kontoros TRINITI vadovaujantis partneris Linas Sabaliauskas.
Teisininkai pataria, kad akcijų pasidalijimą apibrėžiančios sutartys bei papildomi darbuotojų skatinimo planai, pavyzdžiui, opcionai, gali netgi padėti į startuolius pritraukti talentus ir motyvuoti būsimus darbuotojus. Tačiau tokią praktiką vykdo vos 17,1 proc. apklaustųjų, tuo tarpu kiti 29,3 proc. mano, kad jiems pakanka tik akcininkų sutarties.
„Neretai startuoliai neturi pakankamai lėšų mokėti rinkos lygio atlyginimus, todėl labai svarbu tinkamai motyvuoti darbuotojus, skiriant jiems akcijas ar opcionus. Tai viena iš patraukliausių darbuotojų skatinimo priemonių. Tokiu būdu darbuotojai prisiima dalį rizikos dėl startuolio sėkmės ir dažnai būna labiau suinteresuoti auginti įmonės vertę“, – sako advokatas L. Sabaliauskas. Geras idėjas gali nušvilpti iš panosės
Erdvės gilinti šalies startuolių teisines žinias tikrai yra. Startuolių apklausos rezultatai rodo, kad koją kelyje į sėkmę Lietuvos inovatoriams gali pakišti ir laiku nesutvarkyti intelektinės nuosavybės dokumentai. Iš pateiktų atsakymų matyti, kad didžioji dauguma startuolių nėra apsaugoję savo intelektinės nuosavybės, nemaža jų dalis nėra net susimastę apie tokią būtinybę.
„Tokie rezultatai liūdina, kadangi dažno startuolio esmė yra būtent jo intelektinė nuosavybė – kompiuterinė programa, išskirtinio dizaino produktas, unikalios paslaugos, populiarėjantis prekės ženklas, ar tiesiog puiki idėja. Tinkamai neapsaugota, ši nuosavybė taps beverte. Joks investuotojas nenorės investuoti į tai, ko apsaugoti nėra jokių galimybių. Tuo tarpu apsauga susirūpinti tik prieš imantis kalbėti su investuotoju gali būti per vėlu, nes intelektinės nuosavybės teisėje vadovaujamasi principu „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“. Tad jei kas nors startuolio sukurtą produktą įregistruos anksčiau nei pats autorius, tokia registracija bus laikoma teisėta, o jos nuginčijimas, nors teoriškai ir galimas, bus labai komplikuotas“, – teigė advokatų kontoros TRINITI partnerė Vilija Viešūnaitė.
Nors maždaug kas dešimtas apklaustasis yra įregistravęs savo prekių ženklą, reikia įvertinti, ar startuolis neturi kitų intelektinės nuosavybės produktų, kurių apsauga taip pat būtina pasirūpinti. Dažniausiai Lietuvos startuoliai veikia ne tik gimtinėje, bet ir užsienyje, todėl labai svarbu apsaugoti savo intelektinės nuosavybės objektus tose teritorijose, kuriose bus vykdoma veikla, parduodami produktai.
„Registracija galima tik pramoninės nuosavybės apsaugai: prekių ženklams, išradimams (patentams) bei pramoniniam dizainui. Tuo tarpu idėjas ar startuolio naudojamus darbo principus bei sukauptą patirtį reikėtų apsaugoti tinkamai parengtomis komercinių paslapčių ir konfidencialumo sutartimis. Apsaugoti autorių teises – būtinos autorinės sutartys ar papildomos darbuotojų darbo sutarčių nuostatos“, – pažymi V.Viešūnaitė. Laimė, jei darbuotojai lojalūs
Įdomių tendencijų atskleidžia ir startuolių apklausos dalis, kurioje buvo prašoma nurodyti, kam priklauso teisės į jų kuriamų produktų dizainą.
Apklausos rezultatai atskleidė, kad dauguma startuolių yra tinkamai įforminę valdomo ar sukurto produkto autoriaus teisių perdavimą bendrovei – taip atsakė net 61 proc. apklaustųjų. Vis dėlto, pakankamai didelė dalis apklaustųjų nurodė, kad jie nežino, kam tokios teisės priklauso (22 proc.) arba, kad jos priklauso darbuotojui (7,3 proc.). Tai rodo, jog nuosavybės apsaugos sprendimai dar net nėra tinkamai apsvarstyti bendrovėje.
„Būtina atkreipti dėmesį, jog startuoliai neturi teisių į produktą ar paslaugą, jei turtinių teisių perleidimas nėra tinkamai apibrėžtas sutartyse su darbuotojais. Tokiu atveju, produktus sukūrę darbuotojai ar paslaugų teikėjai yra laisvi jomis disponuoti. Gerai, jei tokie darbuotojai, kurie dažniausiai būna ir startuolio dalininkais, yra lojalūs, tačiau būtina įvertinti, kas būtų, jei jie nuspręstų bendros veiklos nebetęsti bei viską, ką yra sukūrę, išsinešti su savimi“, – problemos aktualumą pažymi advokatė V.Viešūnaitė.
Startuolių apklausa, kuria buvo siekiama išsiaiškinti jų teisinių žinių ir praktikos lygį atlikta 2015 m. gegužės mėnesį. Apklausoje dalyvavo beveik pusšimtis Lietuvos startuolių.
