Lietuvos kariuomenė turi naują pajėgų rūšį - šalia sausumos, jūrų ir oro pajėgų atsirado Specialiųjų operacijų pajėgos. Tokias Seimo priimtas įstatymo pataisas antradienį pasirašė prezidentas Valdas Adamkus.
Naujoji pajėgų rūšis sukurta ligšiolinio Specialiųjų operacijų junginio pagrindu, kuris vykdo specialiąsias karines operacijas, apimančias žvalgybos funkcijas, įtariamų teroristų sulaikymą, ginklų sandėlių likvidavimą. Tokio pobūdžio operacijos dažniausiai vykdomos užsienio šalyse, pavyzdžiui, dabar Afganistane.
Minėtomis įstatymų pataisomis formalizuotas „specialiųjų operatorių“ atliekamų funkcijų sujungimas, kuris „de facto“ egzistavo ir anksčiau.
Specialiosios pajėgos iš kitų ginkluotųjų pajėgų išskirtos tikintis geresnės specialiųjų pajėgų parengties, jų panaudojimo ir valdymo efektyvumo.
Pietų Afganistane NATO vadovaujamos misijos operacijose nuo praėjusių metų rugpjūčio dalyvauja Lietuvos specialiųjų operacijų 60-ties karių eskadronas „Aitvaras“. Per šią ir ankstesnes misijas Afganistane lietuviai „aitvarai“ pelnė aukščiausius NATO sąjungininkų įvertinimus.
Dar viena KAM pasiūlyta Lietuvos kariuomenės transformacija, kuriai pritarė parlamentarai ir kurios įsigaliojimą patvirtino prezidentas - atsisakyti kariuomenės Lauko pajėgų vado pareigybės.
Iki šiol Lauko pajėgų vadas kartu vadinosi ir sausumos pajėgų vadu, jis, be kita ko, kartu su kariuomenės vadu priima strateginio lygmens sprendimus, pavaduoja jį, kai šis išvyksta.
Nuo šiol šio pareigūno funkcijas bus padalintos trims pareigūnams: Gynybos štabo viršininkui, Sausumos pajėgų vadui bei būsimo Jungtinio štabo viršininkui.
Panaikinus Lauko pajėgų vado pareigybę, jo strateginio lygmens funkcijos teks Gynybos štabo viršininkui, kuris taip pat pavaduos kariuomenės vadą jam išvykus.
Operacinis lygmuo, kuris apima karinių operacijų planavimą bei vadovavimą joms, atiduodamas Jungtinio štabo, kurį dar reikia sukurti, viršininkui.
Taktinio lygmens funkcijos, tai yra vadovavimas Sausumos pajėgoms, paliekamos Sausumos pajėgų vadui.