Pasak Berlyne gyvenančios šokio kritikės Ingridos Gerbutavičiūtės, toks renginys Lietuvos kultūros atašė Gabrielės Žaidytės dėka Berlyne surengtas pirmą kartą. Per keturis vakarus buvo pristatyti trys lietuvių šokio darbai: Loretos Juodkaitės ir Valentino Masalskio Menų spaustuvėje sukurti spektakliai „Salamandros sapnas“ ir „Sibilė“ bei R.Gudavičiūtės, M.Stabačinsko ir A.Molytės šokio performansas „Taip“.
Kaip teigia „k3 berlin“, vienos didžiausių kultūros ir komunikacijos agentūrų Berlyne, teikiančios viešųjų ryšių paslaugas šiuolaikinio šokio kūrėjams bei šokio festivaliams, direktorė Heike Diehm, „Dock 11“ yra viena svarbiausių šiuolaikinio šokio scenų Vokietijoje, todėl jau vien pasirodyti čia yra didžiulis Lietuvos šiuolaikinio šokio pripažinimas, kuriuo didžiuotis turėtų ne tik rengėjai, bet ir visa Lietuvos šokio bendruomenė.
Lietuvos Respublikos kultūros atašė Vokietijoje G.Žaidytės teigimu, „Lietuvos šokio savaitgalio“ Berlyne metu šokio mylėtojai turėjo puikią progą ne tik pirmą kartą „prisiliesti“ prie Lietuvos šiuolaikinio šokio ir pamatyti bei suvokti, kuo ir kaip šiandien gyvena šokis Lietuvoje, bet ir dar kartą permąstyti mūsų šokėjų „kitaip papasakotas“ istorijas, kurios ilgai išlieka atmintyje.
Trys istorijos buvo iš tiesų skirtingos. Didžiausio susidomėjimo ir audringų ovacijų susilaukė du kartus rodytas spektaklis „Taip“ apie meilę sau, savęs ieškojimo kituose, vidines moteriškumo ir vyriškumo temas. Idėjos autorė ir prodiuserė Audra Molytė džiaugėsi itin šiltu spektaklio priėmimu. „Be galo džiugu, jog čia, Berlyne – mieste, turinčiame didžiulę meno pasiūlą ir meniškai itin išprususį žiūrovą – sulaikėme tokio didelio susidomėjimo ir tiek daug gerų atsiliepimų“, – spektaklio sėkme dalijosi A.Molytė. Idėjos autorė vylėsi, jog žiūrovai sugebėjo ne tik mėgautis spektakliu, bet ir pasisemti to sąmoningumo ir žmogiškojo potencialo, apie kurį ir šnekėjo savuoju spektakliu lietuviai. Prodiuserė ir visas atlikėjų kolektyvas taip pat negailėjo komplimentų ir pačiai šokio erdvei „Dock 11“, tiesiog idealiai atitikusiai spektaklio dvasią.
Nemažo dėmesio sulaukė ir choreografės L.Juodkaitės bei režisieriaus V.Masalskio spektakliai „Salamandros sapnas“ ir „Sibilė“. Garsusis L. Juodkaitės sukinys, naudojamas abiejuose spektakliuose, prikaustė ir Berlyno publikos dėmesį. Nors „Salamandros sapno“ sukinys buvo sutiktas kiek santūriau, „Sibilės“ sukinys medžiagos klostėse susilaukė vokiečiams būdingų, tačiau nedažnų patrepsėjimų kojomis, kaip didelio susižavėjimo ir padėkos ženklo. Net pati „Dock 11“ meno direktorė Wibke Janssen neslėpė emocingo susižavėjimo „Sibile“.
Keturis vakarus iš eilės „Dock 11“ scenoje lankėsi ne tik Berlyno gyventojai, miesto svečiai, bet ir čia gyvenantys Lietuvos piliečiai. Pastarieji džiaugėsi, kad toks reiškinys pagaliau įvyko. „Lietuvos filmų savaitė“ (vok. Litauische Filmwoche) – jau gerai žinomas renginys, turintis net savo publiką; tačiau Lietuvos šiuolaikinio šokio esą dar nėra buvę. Berlyno lietuviai vylėsi, kad šis renginys bus toliau tęsiamas, jog jis augs bei pristatys ir kitus mūsų šalies šokio menininkus.
Beje, Berlyno „Dock 11“ – ne pirma iš garsiausių pasaulio scenų, kuriose pristatyti šie lietuvių choreografų šokio spektakliai. Menų spaustuvė ankstesniais metais L.Juodkaitės spektaklį „Salamandros sapnas“ pristatė Londono „The Place“, Tel Avivo Suzanne Dellal centro, Diuseldorfo „Tanzhaus NRW“ bei Maskvos „Aktovyj zal“ žiūrovams. R.Gudavičiūtės, M.Stabačinsko ir A.Molytės spektaklį „Taip“ jau matė Kenterberio (Jungtinė karalystė) šiuolaikinės muzikos festivalio „Sounds New“ publika. „Salamandros sapnas“ ir „Taip“, kartu yra atstovavę Lietuvai ir Graco (Austrija) šokio spektaklių dienoje.
