„Tiesioginiai mero rinkimai – instrumentas manipuliuoti rinkėjų nuomone“, – teigia jaunieji socdemai, išsiuntinėję tokį pranešimą spaudai:
„Jau ne vieneri metai netyla diskusijos dėl tiesioginių merų rinkimų, tačiau įteisinti šias konstitucines pataisas Seimo nariai nesiryžta. Tam pritaria daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų. Kodėl taip sunku priimti sprendimą, kuris vilkinamas daugiau nei dešimtmetį,diskutavo susirinkusieji į Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos organizuojamą Vasaros akademiją, liepos 17–19 d. vykstančią Pakruojo dvare."
„Iki šiol vyko du balsavimai dėl tiesioginių mero rinkimų Seime. Pirmą kartą merui buvo suteiktos atstovaujamosios valdžios funkcijos, antrą kartą laikytasi priešingos koncepcijos: meras – kaip vykdomosios valdžios atstovas. Tačiau abu kartus sprendimui priimti pritrūko Seimo narių palaikymo“, – prisiminė Seimo narė Milda Petrauskienė.
Viešojoje erdvėje egzistuoja nuomonė, kad tiesioginiai mero rinkimai galėtų įnešti daugiau demokratijos, įtrauktų piliečius į savivaldos valdymą, kartu suteiktų daugiau pilietinės atsakomybės, užtikrintų, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir skaidriau, bei išspręstų atsakomybės už vykdomus veiksmus klausimą. Tačiau, kaip realiai veiktų sistema, nėra sutariama.
„Visų pirma yra reikalingas aiškus modelis, kaip bus perskirstytos funkcijos tarp savivaldybės tarybos, mero ir administracijos direktoriaus. Tik turėdami aiškią koncepciją, galime kalbėti apie galimas tiesioginių mero rinkimų pasekmes“, – kalbėjo Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos pirmininkas Ramūnas Burokas.
Dabartinis premjeras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius turėtų turėti atsakymus savo aikštingam jaunimui, nes dar 2010 metais rašė: „Mes, socialdemokratai, ryžtingai pritardami tiesioginiams merų rinkimams, daug dėmesio ir energijos skyrėme tam, kad ir tiesiogiai piliečių renkamas meras būtų ir miesto Tarybos narys, kad liktų kuo platesnės galimybės jo bendradarbiavimui su Tarybos nariais, kad neįvyktų pražūtingos prarajos, tarp tarybos sprendimų ir mero darbų.“
Nuo 2010 metų, pakeliui į valdžią, buvo šiek tiek laiko pasiaiškinti ne tik su jaunaisiais socdemais. Juk pats dabartinis premjeras rašė: „Kodėl taip neskubama įtvirtinti to, ko tikisi Lietuvos žmonės, dėl ko aiškiai pasisako ir Lietuvos Prezidentė? Žinoma, pats Konstitucijos keitimas įtvirtinant tiesioginius merų rinkimus Lietuvoje nėra greitas darbas. Tai sudėtinga procedūra, tačiau reikia pripažinti, kad yra ir kitų priežasčių, dėl ko akivaizdžiai visi sprendimai vilkinami. Viena jų – jau mano minėta natūrali naujų išbandymų ir akistatos su rinkėjais baimė, kita – tai paslėptas gal net pačių konservatorių sunkiai pripažįstamas nenoras tokiu sprendimu suaktyvinti Lietuvos rinkėjus ateinančiuose savivaldos rinkimuose. Tiesa yra tokia, kad kuo mažiau žmonių dalyvauja rinkimuose, tuo geresnių rezultatų gali tikėtis Lietuvos konservatoriai, turintys gal ir ne tokį didelį, bet labai ištikimą rinkėjų ratą. Gal čia, kaip sakoma, ir pakastas šuo, vardu, „Didžioji Politika“ Kas galėtų paneigti? Tik patys valdantieji.“
Dabar valdantieji esate jūs, tad ir važiuokite su jaunimu pasitarti (gal net ką nors nutarsite), nes paskui jaunieji konservatoriai rašys Andriui Kubiliui panašius laiškus, o mes turėsime visa tai versti į žmonių kalbą.
