Ką žinote apie skautus? Holivudo filmuose skautai vaizduojami kaip įkyroki sausainiais prekiaujantys ar savaitę savarankiškai gamtoje gebantys išgyventi vaikai. O ką veikia skautai Lietuvoje?
Lietuvos skautų atstovė spaudai Jorė Astrauskaitė, kalbėdama apie šią organizaciją, sakė, kad skautai Lietuvoje veiklą vykdė jau tarpukariu, o organizacija atsikūrė 1989-1990 metais: „Šiuo metu Lietuvos skautijai priklauso apie 2 tūkst. skautų. Skautais gali tapti vaikai šešerių metų amžiaus, o vėliau amžius nėra ribojamas, tad tarp skautų turime ir jau suaugusių žmonių,“– kalbėjo pašnekovė.
10-20 tūkst. stovyklautojų vienoje vietoje
Apie tai, ką veikia ir kaip bedrauja su kitų šalių skautais, J. Astrauskaitė pasakojo: „Lietuvos skautija priklauso pasauliniam skautų judėjimui, kuris vienija visas pripažintas pasaulio šalių skautų organizacijas, kurios įgyvendina įvairias programas. Viena iš patraukliausių veiklų – kas ketveri metai vykstanti pasaulio skautų stovykla, į kurią susirenka 10-20 tūkst. skautų iš įvairiausių pasaulio kampelių. Kitąmet ši stovykla vyks Švedijoje. Vaikai savaitę būna kartu, pažįsta svetimas kultūras, bendrauja, mokosi apie pasaulio vystymosi procesus ir to, kaip skautai gali prisidėti prie kovos su klimato kaita ar kitų globalių problemų sprendimo. Ši stovykla – pats didžiausias pasaulio skautų ugdomasis renginys, žinoma, organizuojami ir kiti projektai,“ – kalbėjo moteris.
Kalbėdama apie jauniausius skautus, pašnekovė sakė: „Ugdymas vyskta per žaidimus, vaikai išmoksta įvairių dalykų – užsirišti batus, išplauti indus, o vienas svarbiausių – savarankiškumas, nes vaikas visą savaitę stovykloje būna atskirai nuo tėvų, tai savotiškas išbandymas. Ugdoma atsakomybė, kad reikia pasirūpinti draugu, dalytis daiktais ir kiti socialiniai įgūdžiai. Augant vaikui, ugdymas taip pat kinta.“
Svarbu – atidumas kitam
Pašnekovės teigimu, ugdymo programa yra suskirstyta į šešias dalis, tokias kaip intelektualinis, emocinis, dvasinis ir kitoks ugdymas. „Keičiantis amžiaus grupei, didėja ir reikalavimai, kad pabaigęs programą jaunas žmogus mokėtų pažinti savo jausmus, pasirūpinti savimi ir kitais, būti aktyviu savo bendruomenės, šeimos nariu“, – kalbėjo J. Astrauskaitė.
Į klausimą, kokias vertybes stengiasi ugdyti skautai, pašnekovė atsakė: „Mūsų ugdomos vertybės yra bendražmogiškos ir sudėtos į dešimt skautų priesaikų. Pavyzdžiui, „Skautas laikosi savo žodžio“, „Skautas yra draugas savo artimui ir brolis-sesė kitam skautui“, skatinamos šeimos vertybės. Svarbu, kad žmogus neliktų abejingas tam, kuris yra šalia. Skautas kiekvieną turi padaryti po gerą darbelį, taip jauni žmonės mokomi būti ne tik tais, kurie ima, bet duoti patiems.“
Skiriamasis ženklas – uniforma
Apie tai, kokių tradicijų turi Lietuvos skautai, pašnekovė sakė: „Tradiciškai vyksta nacionaliniai renginiai, kas penkerius metus rengiame stovyklas, į kurias suvažiuoja keli tūkstančiai skautų. Tokios stovyklos trunka savaitę. Kiekvieną pavasarį vyksta pavasario šventės, skautų dainų konkursai, kuriuose populiariname regionų liaudies dainas. Skirtingų tradicijų ir renginių turi ir atskiri Lietuvos skautų padaliniai.“
Skautai dėvi skiriamąsias uniformas: „Uniformos įvestos kaip labai praktiškas dalykas tam, kad kiekvienas skautas išsiskirtų visuomenėje, be to, kadangi skautai – pasaulinis judėjimas, tai uniformos mus tarsi vienija su kitomis skautų organizacijomis užsienio šalyse: svarbu, kad uniforma vilkintį skautą galima atpažinti ir žinoti, kad šiuo žmogumi galima pasitikėti, rasti bendrą kalbą ir sulaukti pagalbos sunkiu metu,“ – kalbėjo J. Astrauskaitė.
Skauto uniformą puošiantys ženklai parodo, kokią patirtį jis sukaupęs, kokiuose rengiuose dalyvavo, kokie jo pasiekimai. „Prie uniformos būtinas kaklaraikštis, kuris žymi, kokiai amžiau grupei skautas priklauso, o kai skautas tampa vadovu, kalaraikštis žymi jo vadovavimo patirtį. Kaklaraikštis yra trikampis, tad jį galima panaudoti kaip galvos apdangalą nuo saulės, o kokios nors traumos atveju – tai puiki priemonė prilaikyti sužeistą ranką. Funkcionalūs ir skautų marškiniai: kadangi jie siuvami iš itin tvirtos medžiagos, tad nesunkiai galima pagaminti neštuvus į dviejų marškinių rankoves suneriant tvirtus pagalius. Jei reikia pagelbėti draugui, tokie neštuvai labai pravers,“– kalbėjo skautė.
Vietoje kompiuterio – žiemos stovykla miške
Pašnekovė pabrėžė, kad svarbiausias organizacijos tikslas yra ugdyti kuo daugiau jaunų žmonių, bet yra buvę atvejų, kai skautai už nusižengimus buvo šalinami iš organizacijos.
„Skautų turi atlikti taikos misiją. Žodis skautas angų kalboje reikškia žvalgą ir tai galima suprasti dviprasmiškai: karo ir taikos žvalgai. Mes esame taikos žvalgai ir net organizacijos įkūrėjo buvo tokia vizija, kad, jei skautai visame pasaulyje sugebės draugiškai sutarti, tai būtų įrodymas, kad visas pasaulis gali sugyventi taikiai. Skautai yra žmonės, kurie skatina ir savo darbais užtikrina taiką,“ – kalbėjo J. Astrauskaitė.
Dažnai sakoma, kad šiuolaikinių vaikų poreikius geriausiai patenkina televizorius ir kompiuteris, o po nesibaigiančio nardymo interneto platybėse niekam kitam laiko jau nebelieka, bet pašnekovės teigimu, ne visus vaikus domina tik internetas ir televizija: „Mūsų organizacijos nariai labai aktyvūs ir įvairūs renginiai bei stovyklos vyksta beveik kiekvieną savaitgalį. Skautai savaitgalius leidžia gamtoje net ir žiemą. Po savaitės stovykloje miške, kur galima nuveikti daug įdomių dalykų, jaunimas paprastai įsitikina, kad kompiuteris nėra vienintelis laiko praleidimo būdas.“
Holivudo filmuose dažnai galima išvysti skautus, taip kuriamas atitinkamas jų įvaizdis. Į klausimą, ar esama panašumo tarp to, ką matome televizijos ekrane ir kaip iš tikrųjų gyvena skautai Lietuvoje, J. Astrauskaitė atsakė: „Suprantama, kad daug kas priklauso nuo filmo. Berniukai dažnai vaizduojami stovyklaujantys gamtoje ir tai viena populiariausių skautų veiklų. Skautai iš tiesų mokosi per gamtą, mokosi išgyventi joje ir, išmokę tam tikrų dalykų, vėliau gali juos sėkmingai pritaikyti kitose gyvenimo situacijose. Amerikiečių filmuose rodomas mergaičių sausainių pardavinėjimas nėra vien žmonių atakavimas. Labai svarbu, kad žmonės lanko savo kaimynus, su jais susipažįsta, o šiuo metu bendravimo mums labai trūksta.“
