Aplinkos ministerija trečiadienį pranešė, kad Lietuvos skalūnuose gali būti daugiau naftos nei dujų. Tokie rezultatai paaiškėjo Vienoje vykusioje Europos Geomokslų Sąjungos generalinėje asamblėjoje, kurioje buvo pristatyti naujausių Lietuvos skalūnų angliavandenilius talpinančių uolienų tyrimų bei prognozinių skalūnų naftos ir dujų išteklių vertinimo rezultatai.
Ministerijos pranešime rašoma, kad atliktų daugiau kaip 500 tyrimų duomenimis, uolienose daugiau susidarė skysti angliavandeniliai (skalūnų nafta) nei dujiniai. Tik vieno Ramučiai-1 gręžinio (Šilutės apylinkėse) duomenys rodė, kad organinė medžiaga galėjo pasiekti kondensato ir drėgnų dujų brandumą. Atsižvelgiant į šiuos duomenis buvo padaryta prielaida, kad iš viso uolienose generuoto angliavandenilių kiekio 70 proc. galėjo sudaryti nafta ir 30 proc. – dujos.
„Patikslinti rezultatai iš esmės nieko nekeičia. Ar nafta, ar dujos būtų skalūniniuose sluoksniuose, mums, kaip valstybei, svarbiausia, kad jie būtų išgaunami saugiai ir su maksimalia nauda biudžetui bei bendruomenei. Šiuo metu Aplinkos ministerija rengia naują teisinę ir mokestinę bazę angliavandenilių išteklių žvalgybai ir gavybai. Tik gerai pasiruošę galėsime galvoti apie naujo skalūnų išteklių tarptautinį konkursą“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Taikant geologinių parametrų analize grindžiamą vertinimo metodiką, prognozinis generuotų skalūnų angliavandenilių kiekis, apskaičiuotas vakarų Lietuvos 30 m storio vėlyvojo ordoviko bei ankstyvojo landoverio skalūnų storymei, galėjo siekti:
Pasak pranešimo, naftos kiekis galėtų siekti nuo 1154–5747 mln. kubinių metrų. Tuo metu dujų kiekis galėtų siekti 323–1610 mlrd. kubinių metrų.
Aplinkos ministerija teigia, kad būtų galima išgauti nuo vieno iki kelių procentų šių generuotų angliavandenilių. Pažymėtina, kad skalūnų nafta, kurios ekonominė vertė JAV net iki keturių kartų viršija skalūnų dujų ekonominę vertę, tampa vis svarbesnė energetikos sektoriuje ir ateityje galėtų padaryti didelę įtaką ekonominei situacijai naftos rinkoje.
