Lietuvai ypač aktualus energetinio saugumo klausimas susilaukė atgarsio ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO). Į NATO pratybų scenarijų įtrauktas Lietuvos pasiūlymas dėl energetinio incidento, pažymima Vyriausybės 2009 metų ataskaitoje, kuri ketvirtadienį bus pristatyta Seime.
Lietuvai energetinio saugumo užtikrinimo klausimas yra vienas kertinių, tad ir NATO dėmesys šiai sričiai - svarbus. Siekiama, kad kovos su naujosiomis grėsmėmis, tarp kurių yra ir energetinės, būdai būtų įrašyti ir šiuo metu atnaujinamame svarbiausias Aljanso veiklos gaires numatančiame dokumente - strateginėje koncepcijoje. Ją ketinama tvirtinti šių metų gale Lisabonoje.
Pažangą keliant energetinio saugumo klausimus Vyriausybė mato ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO): parengta regioninio Energetinio saugumo centro Lietuvoje įsteigimo koncepcija; energetinis saugumas taps viena iš pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo ESBO sričių.
Energetinio saugumo užtikrinimo srityje svarbų vaidmenį vaidina ir Europos Sąjungos (ES) institucijos. Vyriausybė didžiuojasi, kad 2009 metais įtvirtinti Lietuvai ir visai ES svarbūs sprendimai: energetinio saugumo stiprinimas pripažintas kertiniu ES prioritetu.
Viena iš prioritetinių ES veikimo sričių pripažintas Baltijos jungčių planas, skirtas finansavimas energetikos infrastruktūros plėtrai (175 mln. eurų projektui NORDBALT), sutarta stiprinti solidarų ES veikimą energetinių krizių atvejais, stebėti ir vertinti gamtinių dujų tiekimo būklę ES lygiu, vertinti pažangą energetikos infrastruktūros ir jungčių bei krizių valdymo mechanizmų srityse.
Lietuva tapo 2009 metais įkurtos Tarptautinės atsinaujinančių išteklių agentūros (IRENA) steigėja.
