Estiją krečiant šnipinėjimo skandalui, politikos ekspertas mano, kad Šiaurės Atlanto Aljanso partneriai jau anksčiau yra įvertinę Lietuvos saugumo sistemos rizikos faktorius bei pažymi, kad tam tikros šalies institucijos turi stebėti, kaip atliekamas Estijoje išaiškinto šnipo veiklos tyrimas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) doktorantas Nerijus Maliukevičius BNS trečiadienį sakė, jog NATO ekspertai nėra naivūs ir turi omeny Aljanso naujokės Lietuvos sovietinę praeitį bei tai, kaip sovietinės praeities apraiškas Lietuvoje pavyko neutralizuoti.
„Mūsų partneriai Vakaruose nėra naivūs, suvokia mūsų silpnybes, mūsų neigiamą praeitį ir, aš manau, jie žiūri į tai, kaip į tam tikras rizikas bei į jas atsižvelgia. Čia dar kartą pasitvirtina faktas, kad ta sovietinė praeitis – to estų agento biografija – mums vėl atsiliepia. Šiuo atveju reikia mąstyti, kiek efektyviai buvo atlikti liustracijos procesai pas mus Lietuvoje, taip pat Latvijoje ar Estijoje. Kiek buvo neutralizuotos šitos potencialios vidinės grėsmės. Kaip rodo Estijos pavyzdys, jos, matyt, nepakankamai buvo neutralizuotos. Bet Estijos pavyzdys yra atskleistas, o klausimas, kiek yra neatskleistų pavyzdžių“, – sakė N. Maliukevičius.
Manoma, kad valstybės išdavyste įtariamas buvęs Estijos gynybos ministerijos pareigūnas Hermanas Simmas Rusijos žvalgybos buvo užverbuotas dar devintajame dešimtmetyje ir galėjo perduoti rusams informacijos apie JAV raketų skydą ir apie NATO kibernetinės apsaugos centrą. Europos Sąjunga ir NATO atsiuntė į Taliną kelias tyrimo grupes, kurios, vadovaujamos Amerikos karininko, tiria vieną didžiausių po šaltojo karo šnipinėjimo atvejų.
N. Maliukevičiaus teigimu, tyrimo metu tikriausiai bus nustatytos procedūrinės klaidos, kurių atskleidimas gali būti reikšmingas ir Lietuvai. „Mes Lietuvoje taip pat galėsime daryti atitinkamas išvadas, tam tikros institucijos galės atsižvelgti. Tas tyrimas, kurį atliks Estija ir NATO, gal padės Lietuvai ir Latvijai padaryti atitinkamas išvadas ir pas save atlikti kažkokius vidinius tyrimus“, – svarstė politologas.
Pasak jo, diskutuojant apie šį šnipinėjimo atvejį neretai nepastebima šviesioji jo pusė.
„Tai yra dvipusė situacija: suvokiama, kad buvo padarytos tam tikros klaidos, bet dalis tos klaidos yra ištaisoma, t.y. sulaikomas tas asmuo, aiškinamasi, kokiu būdu ta informacija nutekėdavo. Kažkaip pas mus tas dalykas pasuktas kaip Baltijos valstybių pralaimėjimas. Paprastai, kai sulaikomi šnipai, kai būna garsios bylos, jei imtume Rusijos ar Amerikos pavyzdžius, tai būna pristatoma kaip kontržvalgybos laimėjimas“, – kalbėjo N. Maliukevičius.
Jis taip pat pastebėjo, kad, pavyzdžiui estai, sugeba klaidas nacionalinio saugumo srityje paversti laimėjimais.
„Kaip pavyzdį galiu pateikti prieš Estiją vykusias kibernetines atakas. Per Bronzinio kario įvykius buvo blokuota praktiškai visa Estijos internetinė erdvė, jie susidūrė su didžiulėmis problemomis, bet dabar Estijoje yra įsteigtas NATO centras, kuris rūpinasi šitomis problemomis. Iš potencialios problemos buvo padarytos teigiamos išvados ir turima tam tikra nauda. Šiuo atveju atskleistas agentas, leidžia daryti tam tikras išvadas, tobulinti procedūras ir žiūrėti į ateitį siekiant išvengti tokių problemų“, – sakė N. Maliukevičius.
Vis dėlto, eksperto teigimu, negalima pamiršti, kad pastaraisiais metais atsirado pagrindas kai kurioms šalims stiprinti savo agentų veiklą Lietuvoje. Taip pat, anot jo, diskusija apie tariamas Baltijos šalių saugumo struktūrų nesėkmes ar spragas pereina į kitą plotmę – propagandinę kovą, norint NATO naujokes apjuodinti, parodyti, kaip tikrai nepatikimas.
„Kalbant apie neigiamas dalykus, aš prisimenu vieno žymaus rusų politinio technologo tezę, kai Lietuva įstojo į NATO ir ES. Jis pasakė: "Tai nereiškia, kad mūsų įtakos, galimybės šitame regione pasibaigė, tai reiškia, kad jos paprasčiausiai įgauna kitas formas" Šiuo atveju jis turėjo omenyje, kad galima veikti NATO ar ES procesus per tam tikrus veiksmus Baltijos šalių viduje“, – reziumavo N. Maliukevičius.
Buvęs Estijos gynybos ministerijos darbuotojas H. Simmas, prisipažinęs, kad šnipinėjo Rusijai, galėjo išduoti Rusijos žvalgybai Amerikos priešraketinės gynybos (PRG) ir NATO kibernetinės apsaugos paslaptis, praneša britų dienraštis „The Times“.
61-erių H.Simmas, nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio vadovavęs Estijos gynybos ministerijos Valstybės paslapčių apsaugos skyriui, buvo atsakingas už informacijos perdavimą iš Estijos į NATO institucijas. Jis galėjo naudotis kitų Aljanso šalių pateiktais įslaptintais dokumentais.
Estijos pareigūnas buvo sulaikytas rugsėjo pabaigoje, kai nusipirko kelis brangius žemės sklypus, fermą prie Baltijos jūros ir vasarnamį netoli Talino. Be to, jis pamėgino užverbuoti dar vieną agentą, kuris apie tai pranešė Estijos specialiosioms tarnyboms.
Pranešama, kad estą užverbavo Sovietų Sąjungos žvalgyba devintojo dešimtmečio pabaigoje. Per apklausas H. Simmas prisipažino bendradarbiavęs su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (UŽT). Pasak jo, UŽT šantažavo jį, grasindama paviešinti, kad jis anksčiau bendradarbiavo su KGB. H. Simmo teismo procesas tikriausiai prasidės 2009 metų pradžioje, kai NATO įvertins jo padarytą žalą. Jeigu bus pripažinta jo kaltė, kalėjime jis gali praleisti nuo 3 iki 15 metų.
