„Lietuvoje veikia dvi specialų statusą turinčios organizacijos, kuriose piliečiai, laisvu nuo darbo ar studijų metu gali prisidėti prie pasirengimo valstybės gynybai. Tai – Lietuvos šaulių sąjunga ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos, turinčios įstatymais suteiktas funkcijas, pareigas ir tam tikras galias. Norime patirtį apie specialaus statuso gynybos krypties organizacijas perduoti Ukrainos kolegoms“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas.
Vienas svarbiausių renginio tikslų – pasidalyti su Ukrainos atstovais gerąja patirtimi kuriant ir vystant sukarintas organizacijas bei telkiant ir ruošiant piliečius vieningam pilietiniam kariniam pasipriešinimui, ginant savo šalies teritoriją.
Pranešimus konferencijoje skaitys šaulių sąjungos, savanorių pajėgų, akademinės bendruomenės atstovai, Lenkijos sukarintų organizacijų biuro, Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (Estija) analitikai, Estijos gynybos lygos (Kaitseliit) nariai ir kitų panašių organizacijų atstovai, pranešė Seimo Spaudos biuras.
„Dar nė viena kariuomenė neapgynė valstybės vien profesionalių karių pagalba. Visada prie pergalės prisideda ir piliečiai. O jei piliečiai yra dar ir organizuoti, atsilaikyti ir laimėti yra lengviau. Teritorinės pajėgos turi didelį pranašumą, nes jų nariai puikiai žino vietovę, turi piliečių palaikymą, žymiai mažesnis jų persidislokavimo laikas – greičiau gali reaguoti į vieną ar kitą įvykį“, – tvirtina Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Arturas Jasinskas.
