Visą „Lietuvos ryto“ sezoną lydėjo įvairios spekuliacijos ir gandai. Pradedant nuo pagarbos nebuvimo buvusiam komandos treneriui Marcelo Nicola, STT suimto klubo savininko G. Vainausko ir baigiant užkulisinėm kalbom, kad „Lietuvos rytas“ priešpaskutines rungtynes specialiai pralaimėjo „Vytauto“ komandai siekdami išvengti „Neptūno“ pusfinalyje.
Klaipėdos „Neptūnas“ vadinamas komanda - atradimu. Vidutinioke buvusi komanda tapo galinga jėga Lietuvos krepšinio padangėje ir spėjo išmėginti savo jėgas prestižiniuose Europos turnyruose – „Europos taurėje“ bei „Eurolygoje“. Prie to labiausiai prisidėjo į „Neptūno“ valdžią atėjęs Osvaldas Kurauskas.
„Neptūnas“ tapo povojinga, neprognozuojama bei neparanki komanda. Tokia, kokia kažkada buvo „Lietuvos rytas“.
Pralaimėjimo pusfinalyje priežastys
Viena didžiausių viso sezono problemų buvo įžaidėjų grandis. Sezono pradžioje ją sudarė N. Laprovitolla ir A. Juškevičius. Abu šie krepšininkai yra sakę, kad daug geriau jaučiasi atakuojančio gynėjo pozicijoje, tačiau M. Nicola bandė adaptuoti juos įžaidėjais. Pardavę N. Laprovitolla, „Lietuvos rytas“ liko su A. Juškevičium ir pradėjo naujo įžaidėjo paieškas. (Įdomus faktas, kad vidutinioku komandoje buvęs N. Laprovitolla perėjęs į Ispanijos aukščiausiają lygą tiesiog siautėja rinkdamas po 14 taškų ir žaisdamas būtent atakuojančio gynėjo pozicijoje). Neužilgo komandą papildė Kendrickas Brownas (atėjęs iš silpnos Olandijos lygos) ir Saratovo „Avtodor“ komandoje epizodinį vaidmenį atlikęs Denisas Lukašovas. Abu žaidėjai nepateisino į juos dėtų lūkeščių. K. Brownas pusfinalyje tapo pagrindiniu komandos įžaidėju rodydamas patenkinamą žaidimą, tuo tarpu D. Lukašovas tiesiog tapo interneto pajuoka.
Sirgaliams dažnai kyla klausimas, kodėl nebuvo bandoma A. Pilausko kandidatūra. Jaunasis „Lietuvos rytui“ priklausantis įžaidėjas „NKL“ demonstravo brandų žaidimą, tačiau „Lietuvos ryte“ jis žaidė tik vieną kartą, būtent priešpaskutinėse sezono varžybose su „Vytauto“ ekipa ir jo pasirodymas paliko teigiamą įspūdį. „Lietuvos rytas“ galėjo pasekti „Žalgirio“ pavyzdžiu ir suteikti šansą jauniems žaidėjams, kurie adaptavesi ir galbūt būtų atnešę didesnę naudą, nei legionieriai.
Žaidėjų mainai ir veteranų indėlis
Į komandą atėjus Tomui Pačėsui įvyko pirmieji pokyčiai. Jauno ir perspektyvaus Roko Giedraičio rolė komandoje ženkliai sumažėjo. Jis pradėjo žaisti epizodiškai, o galiausiai įvyko žaidėjų mainai, kurių metu R. Giedraitis sezoną užbaigė Šiauliuose (kuriuose buvo „Šiaulių“ lyderis), o į „Lietuvos rytą“ papildė iš „Šiaulių“ atvykęs Artūras Jomantas. Užkulisiuose sklinda kalbos, kad šis ėjimas buvo atlikas specialiai dėl finalo, kuriame A. Jomantas būtų labai pravertęs gindamasis tiek prieš P. Jankūną, tiek prieš E. Ulanovą.
Taip pat stipriai sumažėjo veteranų rolė. Geriausius savo sezonus sužaidę komandos veteranai buvo viso labo emociniai lyderiai, aikštelėję neatlikę įspūdingo darbo. Greičio ir kartais žaidimo supratimo stokojimas kainavo labai daug. Puikus pavyzdys – paskutinės serijos su „Neptūnu“ rungtynės, kuriose lemiamu metu M. Lukauskis prasižengė prieš D. Ewingą, kas kainavo pergalingus taškus. Jau kitoje atakoje mesti norėjęs M. Lukauskis prarado kamuolį ir serija buvo baigta.
„Lietuvos ryto“ gerbėjai vėl tyliai tikisi, kad kiti metai pagaliau bus sėkmingi. „Neptūno“ ekipos renesansas prasidėjo į vadybą atėjus O. Kurauskui, „Lietuvos ryto“ stagnacija prasidėjo išėjus Jonui Vainauskui. Galbūt užkeikimą galima nuimti pertvarkius komandą valdantį personalą?
